Labai dažnai, ypač esant arterinei hipertenzijai, ši atsipalaidavimo funkcija yra sutrikusi – skilvelis nepakankamai atsipalaiduoja, todėl pertempia kairįjį prieširdį, ir tada prieširdyje kyla spaudimas, kuris, savo ruožtu, pertempia aplink plaučių venas esančius cirkuliarinius raumenis. Daliai ligonių šie raumenys į pertempimą reaguoja labai specifiškai, t. y. šiuose raumenyse susidaro didelio dažnio elektrinio aktyvumo židiniai, kurie pradžioje trumpam, o vėliau vis ilgesniam laikotarpiui priverčia prieširdžius susitraukinėti labai dideliu dažniu. Tai ir yra prieširdžių virpėjimo treneriai.
Paskui atsiranda prieširdžių virpėjimas. Trumpiau tariant, nėra prieširdžių virpėjimo be diastolinės skilvelio disfunkcijos.
Beveik kas trečias žmogus, turintis aukštą arba padidėjusį kraujo spaudimą, to nežino, nes nejaučia jokių simptomų, todėl žmonės kurie rūko, vartoja alkoholį, turi antsvorio ar yra vyresnio amžiaus, turi reguliariai matuotis kraujo spaudimą.
Kai ateina ligoniai, kurie lyg ir sveikai jaučiasi, bet turi prieširdžių virpėjimą, pirmiausia pasižiūriu, koks skilvelio storis – užpakalinės sienelės norma turi būti 9 mm, bet dažniausiai nuo prieširdžių virpėjimo kenčiančių pacientų sienelės ir pertvara būna sustorėjusios – iki 11 arba jau 12 mm. Tai reiškia, kad jų širdis jau yra sužalota arterinės hipertenzijos.
Prieširdžių virpėjimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, bet dažniausia vis dėlto ir yra arterinė hipertenzija. Ji lemia apie 60 proc. prieširdžių virpėjimų atvejų. Kalbant apie prieširdžių virpėjimą, yra labai svarbu atkreipti dėmesį į naktinę hipertenziją. Vakare pasimatavęs spaudimą žmogus mano, kad nebūtinai turėtų išgerti spaudimą mažinančių vaistų, bet paryčiais miegant jo spaudimas gali labai pakilti, ir toks užkilęs spaudimas tuo metu labiausiai ir gadina širdį.
– Prieširdžių virpėjimas – ne tik nemalonus jausmas krūtinėje, bet ir insulto sukėlėjas?
– Žmogus su prieširdžių virpėjimu turi 5 ar net 6 kartus didesnę insulto riziką nei tas, kurio prieširdžiai nevirpa. Kai virpa prieširdžiai, tai kairiojo prieširdžio ausytė nesusitraukinėja ir ten susidaro aklavietė. Joje užsistovi kraujas. Jeigu užsistovi daugiau negu dvi paras, tada yra labai didelės galimybės susidaryti krešuliui.
Kai ritmas ir ausytė vėl pradeda susitraukinėti, krešulys gali būti išmetamas ir dažniausiai jis pateks į smegenis. Tai reiškia, kad bus labai didelis insultas. Ketvirtis žmonių, kurie patiria tokį insultą, miršta per 30 dienų, dar 25 proc. miršta per metus. Iš likusių 50 proc. gyvų 60 proc. lieka neįgalūs.
Tad, kai kalbame apie prieširdžių virpėjimą, svarbu suvokti, kad tai nėra tik diskomfortas, kurį žmogus jaučia. Tai yra smulkmena palyginti su insultu. Pirmoje vietoje turime galvoti, ką daryti, kad žmogaus neištiktų insultas.
