Profesorius, Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius Audrius Aidietis pasakoja, kad jau nuo paauglystės atsiranda aterosklerotinių plokštelių mūsų kraujagyslėse. Nors tai priklauso ir nuo paveldimumo, labiausiai tam įtakos turi maistas, rūkymas, stresas ir fizinio aktyvumo stoka.
Aterosklerozė vystosi taip, kad susidaro aterosklerotinės plokštelės kraujagyslės vidinėje sienelėje ir pastebėta, kad tiems, kurių kraujyje yra daug cholesterolio, daugiau ir atsiranda minėtų plokštelių.
Tam įtakos turi maistas, rūkymas, stresas ir fizinio aktyvumo stoka.
Tos aterosklerotinės plokštelės po truputį auga ir kai jų spindis susiaurina kraujagyslę iki 75 proc., žmogus pradeda jausti diskomfortą ar skausmą krūtinėje. Medikai tai vadina krūtinės angina. Žmogus tą skausmą gali pajusti fizinio krūvio metu, nes esamo spindžio nepakanka normaliai pratekėti kraujui ir širdis skausmu perspėja, kad jai blogai.
Jeigu kraujagyslė dar labiau susiaurėja dėl aterosklerotinių plokštelių, ji paprasčiausiai užsikiša ir žmogų ištinka miokardo infarktas, numiršta dalis širdies raumens.
„Jeigu kraujagyslė siaurėja lėtai, organizmas susikuria šunkelius, kraujagyslės apeina aplink tą susiaurėjusią vietą ir infarktas dažnai būna ne toks baisus. Bet blogiausia situacija tokia, kai santykinai jauni žmonės turi maždaug 50-ies proc. aterosklerotinę plokštelę ir streso ar kitų žalingų faktorių metu kraujagyslės suzpazmuoja ir plokštelė plyšta!“ – vaizdžiai grėsmes apibūdina A.Aidietis.
Anot profesoriaus, medikai atidžiai stebi, kokia plokštelė gali plyšti, o kokia ne. Nes tos, kurios po truputį kaulėja, – neplyšta. O tos, kurios gali plyšti, yra dažniausia infarktų priežastis. Infarktas gali ištikti žmogų, net neturėjusį krūtinės anginos.
Ištikus infarktui medikai turi apie dvi valandas išgelbėti žmogų. „Mes turime atidaryti užsikimšusią kraujagyslę, išplėsti ją su balionėliu ir, jeigu reikia, įdėti stentą ir paleisti kraują į tą nukentėjusį „regioną“, kuris badauja“, – pasakoja Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius.
Ištikus infarktui medikai turi apie dvi valandas išgelbėti žmogų.
Jei žmogus pakliūva į ligoninę ir jam atveriama kraujagyslė, jis dažnai išeina iš gydymo įstaigos su menkais nuostoliais. Tačiau jeigu kraujagyslė neatidaroma arba žmogus per ilgai uždelsė ir kentėjo skausmą, kraujagyslės atidarymas, anot mediko, neretai nebepadeda, nes kairiojo skilvelio raumuo būna miręs. Būtent šis skilvelis yra pagrindinė pompa, kuri varinėją visą kraują. To pasekmės – žmogus tampa invalidu.
Ir tai ne baisiausios pasekmės. Staigiai ištikus infarktui ir kraujagyslėje neužtekus vietos pratekėti kraujui žmogus gali staigiai mirti.
Taigi gydymo eiga ir infarkto pasekmės priklauso nuo to, kokia kraujagyslė užsikišo ir kaip aukštai. Tai medikams parodo elektrokardiograma ir specifiniai žymenys kraujyje.
Tai yra civilizacijos liga, nes mes valgome tokį maistą, kuris labai patinka aterosklerozei, nervinamės taip, kas irgi labai patinka aterosklerozei ir infarktui.
„Tai yra civilizacijos liga, nes mes valgome tokį maistą, kuris labai patinka aterosklerozei, nervinamės, o tai irgi labai patinka aterosklerozei ir infarktui. Žmonės kai ką žino, kai ko ne, kai kada bravūriškai elgiasi. Mūsų gyvenimo būdas dažnai ir nulemia tokių ligų išsivystymą. Galime kaltinti kitus, o save užmirštame. Nuo jaunystės reikėtų mokytis, kaip sveikai gyventi. Lengviau ligos išvengti, negu po to su ja tvarkytis“, – įspėja prof. A.Aidietis.
Tačiau ne tik nesveika mityba (tarkim, per riebus maistas, greitas maistas ar turintis daug cholesterolio) ar stresas, bet ir rūkymas turi labai didelės įtakos infarktui. Alkoholis – nebent jei juo piktnaudžiaujama. Infarkto išsivystymui įtakos turi ir narkotikų, ypač kokaino, vartojimas.
Taip pat infarktas labiau gresia sergantiems diabetu ir nutukusiems. „Tuomet jau šnekame apie metabolinį sindromą, kai turime ir per didelį kraujo spaudimą, ir antros grupės cukrinį diabetą, ir nutukimą, ir displidemiją. Tai ypatingos rizikos grupės pacientai.“
Bėda ta, kad ne visi žmonės prieš tai jaučia skausmą krūtinės srityje fizinio krūvio metu. Kai kurie nesiskundžia jokiais sveikatos sutrikimais ir juos staigiai ištinka infarktas.
Infarkto išsivystymui įtakos turi ir narkotikų, ypač kokaino, vartojimas.
„Niekada negali pasakyti, kad tau tai neįvyks rytoj. Taip yra, tokia gamta. Jeigu anksčiau sakydavome, kad penkiasdešimtmečiams gresia infarktas, dabar jau ir nuo keturiasdešimties reikia pradėti dairytis“, – teigia medikas.
Kitas įdomus dalykas, kad apatinis infarktas gali pasireikšti netgi skrandžio skausmu, o tai labai suklaidina žmones. Žmogus kiekvieną kartą turi pasvarstyti, ar jam ne infarktas. Geriau kreiptis į medikus be reikalo, negu kentėti pasekmes, pabrėžia specialistas.
Labai svarbu žinoti, kur galima kreiptis įtariant infarktą, nes jis gydomas tik didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
