Svarbiausia – onkologinėms ligoms užkirsti kelią
„Kinų medicina yra įdomi tuo, kad ji išskiria net 20 akupunktūrinių kanalų, kurie yra išsidėstę trimis lygmenimis – valdo mūsų mintis, jausmus ir kūną.
Viršutiniame lygmenyje yra 8 neįprasti kanalai. Juos grafiškai vaizduoja Fu-či oktograma, kurioje užšifruotas sąmonės bei pasąmonės ryšys, naujo baltymo sintezės principai, netgi mūsų genomas. Tą įrodė Oksfordo universiteto mokslininkai. Mes visi puikiai žinome, kad onkologinės ligos yra glaudžiai susijusios su DNR pažaidomis. Tad šių dienų mokslas bando profilaktiškai užkirsti kelią vėžiui, o jau susirgus, pasitelkiama chemoterapija, chirurginės intervencijos ir kiti gydymo metodai, kai kada – mitybos pokyčiai“, – kalba D.Sekmokienė.
Kaip pasakoja profesorė, kinų medicina kalba apie tai, kad pats svarbiausias dalykas, susijęs su onkologinėmis ligomis, yra siekis joms užkirsti kelią.
„Kitaip tarant, reikia pradėti nuo blogų minčių, veiksmų ir jausmų neutralizavimo. Mintys, kurias galime pavadinti blogomis, remiantis kinų medicina, sukelia pažaidas mūsų DNR.
Kokias mintis mes vadiname blogomis? Tai yra mintys, kurios įneša disharmoniją į mūsų veiksmus – pasakome ką nors įžeidžiančio, įskaudiname kitą žmogų, priverčiame aplinkinius jaustis prastai, taip pat reikėtų pabrėžti ir pesimizmą. Mintis kinų medicinoje yra neatsiejama nuo būsenos, nuo savijautos“, – pasakoja profesorė.
In ir jang energijos
Kinai kalbėjo, kad yra dvi būsenos – in ir jang, kurios dažnai nesuprantamos vakariečiams, ir jeigu žmoguje bus pasiektas šių dviejų energijų balansas, jis bus sveikas. Tačiau kaip tą padaryti?
„Jang būsena nėra nei miegas, nei darbas, tačiau jeigu tokios būsenos trūksta, atsiranda onkologiniai susirgimai, vėžys. Jang yra tokia būsena, kai žmogus jaučia entuziazmą. O ir kinai sako – kokia būsena, tokie ir įvykiai, kitaip tariant, jeigu žmogus rodo visiems, kas gyva, meilę, to sulauks ir atgalios. Mes labai dažnai ieškome naudos, į žmogų žiūrime ir mylime už naudą, o tai blogas sprendimas“, – kalba profesorė ir priduria, kad kinų medicina sako, jog žmogus be jang būsenos yra paveikesnis ligoms. Jeigu mes nebūname tokios būsenos, kuri harmonizuotų mus pačius ir neštų žmonijai harmoniją, tuomet patys sau užkertame kelią, be to, kinai sako, kad nieko nebūna be priežasties.
„Kad užkirstume kelią vėžinėms ligoms, turime priimti viską, kas su mumis vyksta, kaip duotybę. Mes tai pagimdėme. Ką tai reiškia?
Mes nežinome savo veiksmų priežasties. Mūsų poelgiai duoda tam tikrus vaisius ir negalima sakyti, kad kitas kaltas dėl to, kad vyksta vienas ar kitas veiksmas, vienaip ar kitaip elgiamasi visuomenėje. Jeigu mes pykstame, prieštaraujame ir tai darome mintyse, mūsų pasąmonė yra atvira, tad ją užteršiame. Mes turime sekti savo mintis, nes jos užteršia mūsų aplinką.
Žmogus turi kūno, jausmų ir minčių lygmenį. Galima išgirsti, kad mintis nieko negali, bet jūs pabandykite įsivaizduoti, kad jūsų mylimas žmogus kenčia. Tai pagimdo jausmus, o jausmai sukelia adrenalino pliūpsnį. O juk jums niekas nieko nesuleido ir nieko nepadarė, jums nuo minčių, pamatytų vaizdų užsivedė kūno mechanizmas. Tad tai dar kartą parodo, kokios svarbios mintys ir jų galia“, – pasakoja D.Sekmokienė.
Ji taip pat pasakoja, kad dažnai ne mums patiems kyla vienos ar kitos mintys, o jos yra primetamos kitų, tačiau manome, kad tai mes tų minčių kūrėjai.
„Vienybė irgi turi didelę reikšmę. Kai mes kartu susiburiame, aplinkiniams atrodo, kad jiems patiems gimsta tos mintys, juk kai aplink dešimt žmonių reiškia mintis, kaip viskas blogai, atėjęs pozityvus žmogus turi būti labai stiprus, kad sakytų, jog gyvenimas yra gražus.
Pabandykite po mėnesio išlikti pozityvūs, kai šalia nuolat kas nors yra negatyvus. Reikia į aplinką iškvėpti gėrį ir džiaugsmą, o jeigu esate pesimistas, pagal kinų mediciną patariama būti gamtoje, vienam, mėgautis tuo, ką ji duoda ir jokiu būdu neieškoti materialios naudos, kopti į kalnus.
Neigiamos mintys – kaip voras, audžiantis voratinklį kūne, kuris virsta augliais. Žmogus yra daugiau dvasia nei kūnas. Nemirtingumas, meilė, solidarumas – tai dvasios savybės, padedančios jausti aukštesnę jėgą, ir tai gali padėti išgyti. Kad liga negrįžtų, reikia pakeisti savo mąstymą. Negali būti jokios minties, kuri užterštų aplinką, o iš mūsų išeinančios blogos mintys – teršia“, – sako profesorė.
Mityba ir vėžys pagal kinų mediciną
Dalia Sekmokienė pasakoja, kad yra penki integraliniai blokai, dar vadinami stichijomis – ugnis, metalas, žemė, vanduo, medis. „Žemė yra mūsų kūnas ir jis labai priklauso nuo mitybos. Jeigu žmogus nesilaiko sveikos gyvensenos, nesveikai maitinasi, nesiremia visatos dėsniais, valgo tai, kas jam netinka, kenkia savo sveikatai.“
Profesorė sako, kad mums reikia visaverčio maisto, ne daugiau kaip 10 proc. mėsos, atsisakyti kavos ir daugiau gerti žolelių, žaliosios arbatos. „Kinai labai rimtai žiūrėjo į mitybą – in – tai daugiau riebalai, baltymai ir angliavandeniai, o jang – būsena/maistas, arba kitaip – tai, kas mūsų kūno nemaitina baltymais, riebalais, angliavandeniais, bet turi daug energijos či, kuri eina į kanalus. Šiuo atveju mes kalbame apie įvairias žoles – adaptogenus, kovojančius su uždegiminiais procesais, suteikiančius daug energijos. Dėl to sakau, kad geriau vietoje kavos ir juodosios arbatos išgerti penkis puodelius žolelių arbatos, kad ir lietuviškų – gudobelių, čiobrelių ir kitų", – sako profesorė.
Kinų medicina toliau teigia, kad reikia vartoti visą augalą – šaknis, lapus, ypač aromatingus, nes įrodyta, kad aromaterapija keičia smegenų žievę, susijusią su tam tikrais organais.
„Kinai taip pat sakė, kad baltymų perteklius sukelia autoimunines ligas, onkologiją. O tą perteklių pašalinti sunku. Taip pat reikia labai saugoti virškinimo sistemą, ji turi būti sveika, o tą sveikatą palaikyti padeda pasninkas“, – priduria profesorė.
Kinai žinojo apie 3 tūkst. žolių – tai įvairūs antioksidantai, prieskoniai. „Neįtikėtinai puikus dalykas užkertantis kelią onkologinėms ligoms, yra ciberžolė, kardamonas, dumplainis-indiškasis ženšenis, nemirtingumo grybas – dar vadinamas tikriniu blizgučiu. Įrodyta, kad kardamonas, kmynai kovoja su vėžiu. Be to, kmynai turi ne tik priešvėžinių savybių, bet ir labai padeda virškinimo traktui, išvengti pilvo pūtimo, pašalinti gleives iš organizmo ir, labai svarbu paminėti, kad padeda ląstelėms pasisavinti deguonį, kas itin aktualu COVID-19 laikotarpiu“, – priduria profesorė ir teigia, kad itin neigiamai mūsų kūnui ir sveikatai atsiliepia alkoholis, nesveika mityba, plaukų dažymas, nagų lakavimas (pirštų galuose keičiasi in ir jang energija).
„Vakarietiškas gyvenimas sargdina žmogų, nes visi išvardinti dalykai dedasi vienas prie kito ir kaupiasi mūsų organizme, jį nuodydami. Mes per mažai miegame, nes miegą iškeičiame į filmus; valgome greitą maistą ir per mažai vartojame augalinio; nevalgome pagal sezoną, kas taip pat atsiliepia sveikatai. Galima ir žiemą valgyti kito sezono produktus, bet ne kaip pagrindinį maistą.
Tarkime, bulvės, burokai, morkos, ropės – turėtų būti valgomos žiemą ir nereikėtų pažeisti gamtos ritmo. Laikantis pasninko, pasak kinų medicinos, galima sunaikinti auglius pradinėse stadijose. Patys kinai vartojo nepaprastai daug žolelių, prieskonių, tad turime naudotis gamtos gydomąja galia, nepervargti, išsimiegoti. Dar jie kalbėjo apie mankštą – čigongą, taiči, vadino tai lėtu šokiu ir nepripažino bėgimo, nes tai, pasak kinų medicinos, ištaško energiją. Reikalingas harmoningas judėjimas – kaip lėtas šokis. Tad taip ir turėtume gyventi“, – pasakoja profesorė.
Pašnekovė sako, kad reikia harmonizuoti visus tris lygmenis, būti optimistu, bet ne naiviu, matyti, kas vyksta, ir patraukti žmones į pozityvią pusę, harmonizuoti pasaulį, neteršti gamtos, džiaugtis duodant.
„Sakoma, kad žmogus sveikas, kai širdis džiaugiasi duodama. Reikia, kad harmonija ir švara būtų šalia. Turime harmoningai palaikyti visus lygmenis, eiti laiku miegoti, savo jausmus harmonizuoti meditacija. Pagalvokime apie savo poelgius, ar jie įnešė harmonijos?
Laikykite savo jausmus ramybėje. Kinai sakė, jeigu ramus žmogus, ligų nebus. Bet mažai kas apie tai galvoja. Aš sakau taip – mes turime idealias sąlygas nesirgti, jeigu turime geriamojo vandens, bent kartą per dieną galime sočiai sočiai pavalgyti, nakvojome po stogu, mūsų kūnas sveikas, mokame skaityti ir rašyti. Jeigu tiek turėdami esame nepatenkinti – sirgsime. Linkiu apie tai susimąstyti“, – kalba profesorė D.Sekmokienė.
