Kaip organizmą veikia sezoniškumas
Pasak mitybos specialisto, naujausiose sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose, patvirtintose Sveikatos apsaugos ministerijos, rekomenduojamų maistinių medžiagų normos nurodytos neatsižvelgiant į sezoniškumą.
Kitaip tariant, organizmo poreikiai, nepriklausomai nuo to, kas yra už lango – vasara ar ruduo, panašūs. Kad organizmas normaliai funkcionuotų, žmogus turi gauti įvairių medžiagų tam tikrais kiekiais. Kita vertus, sezoniškumas yra vienas iš išorinės aplinkos veiksnių, kurie daro poveikį mūsų mitybai.
„Kadangi Lietuvoje sezoniškumas ypač išreikštas, klimatinės sąlygos koreguoja ir maisto racioną, nes rudenį turime kitokių daržovių ir vaisių nei vasarą. Ruduo – tikrai labai turtingas metas, suteikiantis mums galimybę gauti visų rekomenduojamų medžiagų. Todėl visada patariama valgyti kuo daugiau sezoninių vietinių daržovių, nes jų nereikia transportuoti, jų kelias nuo daržo iki stalo trumpesnis, taigi jos išlieka šviežesnės.
Aplinkos temperatūra daro įtaką mūsų apetitui. Tai objektyvu – mes visada taip jausimės.
Žinoma, aplinkos temperatūra daro įtaką mūsų apetitui. Karštą vasaros dieną tikrai nesinori valgyti sočiai, o žiemą su maistu norisi gauti daugiau energijos ir šilumos. Tai objektyvu – mes visada taip jausimės. Tačiau pavasarį žmonės pajunta tokios mitybos pasekmes ir jau ieško patarimų, kaip numesti per žiemą priaugtą svorį“, – įspėjo pašnekovas.
Ką daryti?
Pasak R.Stuko, nors mitybos rekomendacijos nuo sezono nepriklauso ir jų reikėtų laikytis, vis dėlto mes neišvengsime ir aplinkos temperatūros poveikio, todėl nukrypimai nuo rekomenduojamų normų visada vyksta. Ir tai normalu – turbūt nerastume žmogaus, kuris visada valgo tik pagal perskaitytas rekomendacijas. Tai rodo ir paskutiniai tyrimai – pagrindinis maisto pasirinkimo kriterijus yra skonis. O skonis, žinia, – subjektyvus dalykas: vienam skanus vienas produktas, kitam – kitas.
„Rekomendacijos parodo kryptį, o nusižengti joms normalu, tik svarbu, kad nusižengimas netaptų mitybos įpročiu. Pavyzdžiui, jeigu man patinka bulviniai blynai, tai nereiškia, kad juos valgysiu kasdien“, – patarė mitybos specialistas.
Jeigu norisi pavalgyti riebiau, svarbu rinktis sveikesnius riebalus – ne gyvūninės kilmės (sviestą, taukus), o aliejų. Tik reikia nepamiršti, kad tiek gyvūninių, tiek augalinių riebalų kaloringumas – toks pats, o per didelis kalorijų kiekis maiste yra pagrindinė svorio augimo priežastis. Todėl aliejaus taip pat nereikėtų vartoti šaukštais.
Taip pat ir mėsą, kurią šiuo metu rekomenduojama valgyti penkis kartus per savaitę, reikėtų rinktis neriebią, kad tai būtų raumeninis audinys, o ne 50 proc. raumeninis audinys, 50 proc. – riebalai.
Paprastos gudrybės
Beje, sotesnį maistą galima pasigaminti į jį nepridedant papildomai riebalų, o panaudojant produktus, kurie riebalų turi natūraliai, pavyzdžiui, riešutus, sėklas, avokadą ir pan. Tokie priedai puikiai tinka įvairių kruopų košėms, troškiniams ir pan.
Beje, valgant sotumo jausmas atsiranda, kai pakankamai išplečiamos skrandžio sienelės. Taigi, jeigu pavalgysime maisto, kuris turi didesnį tūrį, bet mažiau kalorijų, pavyzdžiui, šviežių salotų, jis sėkmingai išplės skrandžio sieneles ir mes pasijusime sotūs, nors kalorijų būsime gavę ir nedaug. Tai dar vienas iš būdų, kaip šaltuoju metų laiku nepriaugti svorio.
„Kai mums šalta ir norisi ko nors užkąsti vien todėl, kad sušiltume, galime išgerti šiltos arbatos. Rudenį, žiemą reikėtų vengti šaltų gėrimų, o pirmenybę teikti šiltiems. Tai sumažins poreikį daugiau valgyti“, – teigė R.Stukas.
