Kosulys gina nuo infekcijos
Vis dėlto reikia pripažinti, kad kosulys yra labai reikalinga fiziologinė apsauginė mūsų organizmo reakcija, ginanti mūsų kvėpavimo takus nuo virusinės bei bakterinės infekcijos, įvairios kilmės dulkių, suodžių, žiedadulkių, alergenų, įvairių svetimkūnių.
Ko tik nepatenka į kvėpavimo takus – ir sagos, ir monetos, kavos pupelės, skysčiai gėrimo metu, maisto gabaliukai valgant. Nė vienas, turbūt skaitėte apie atvejį, kai pacientui dėl bronchų užsikimšimo, kosėjimo krauju buvo diagnozuotas vėžys – ir tik po to buvo nustatyta, kad visus vėžiui būdingus simptomus sukėlė į bronchus patekusi ir „sėkmingai“ sudygusi pušies sėkla.
-
Psichologė apie baimę dėl koronaviruso: išgyventi negandas padeda ne panika, o ramus ir nuoseklus elgesys
-
Kembridžo doktorantė I.Olendraitė – apie skiepus, antibiotikus ir virusus: „Virusai labai įsigudrinę susikurti savas taisykles“
-
Dezinfekcinis skystis: kas gali nutikti persistengus ir kada pakanka muilo? Specialisto komentaras
Turbūt daugeliui kyla klausimas, kaip racionaliai elgtis, kai atsiranda kosulys, kada kreiptis į šeimos gydytoją, o kada dar galima laukti ar gydytis pačiam, pasikonsultavus su vaistininku.
Ką gi, pradėkime kelionę per kvėpavimo takus.
Kosulys atsiranda tada, kai infekcija pasiekia kvėpavimo takus. Pažeidžiamos gerklos, atsiranda lojantis kosulys. Kosulys nusileidžia į bronchus, iš pradžių būna sausas kosulys, po to jau drėgnas.
Kosulys gali pasireikšti ir dėl tam tikros alergijos, dėl bronchinės astmos, kai kosulys apima tam tikrais priepuoliais, su dusuliu ir t. t.
Jei kosulys sausas, galima pradėti vartoti įvairias šiltas arbatas, gerti arbatas su citrinų sultimis, įdėti alijošiaus, medaus. Jei kosulys nepraeina, tada reikia kreiptis į gydytojus.
- Kiek reikėtų bandyti užsiimti savigyda? Savaitės laukti tikrai nereikėtų. Jei simptomai nemažėja per tris dienas, reikia kreiptis į gydytojus, nes po to gali pasireikšti įvairios komplikacijos.
- Ką kosulys gali rodyti? Kosulys pasireikšti gali dėl įvairių ligų – gali ir dėl tuberkuliozės (kosulys su krauju), net ir vėžio atveju. Bet tokie kosuliai būna pastovūs, su krauju. Jei kosulys užsitęsia ir simptomatika tokia pati, reikia tuoj pat kreiptis į gydytoją.
Kaip stiprinti imunitetą?
O dabar – apie koronavirusą. Iš televizijos reportažų matome, kad dauguma Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos gyventojų, tikėdamiesi apsisaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, gatvėmis vaikšto dėvėdami respiratorius arba medicinines kaukes. Kol kas Lietuvoje, atrodo, tokio vaizdo dar nestebime, nežiūrint akivaizdaus fakto, kad vaistinėse visos kaukės jau seniai išpirktos kaip, beje, ir dezinfekciniai skysčiai.
Bet koks nebūtinas socialinis kontaktas yra papildoma virusinės infekcijos rizika. Gerai, kad dauguma žmonių tiki savo šeimos gydytojais, todėl baimė užsikrėsti koronavirusu dar neperauga į paniką. Iš šeimos gydytojų gaunama informacija rodo, kad vis didesnė dalis pacientų daugelį asmeninių medicininių klausimų bando spręsti telefonu, be reikalo nesilanko poliklinikose, klauso gydytojų nurodymų maksimaliai laikytis asmeninės higienos reikalavimų.
Nes koronavirusas perduodamas ne tik kosėjant, bet randamas sergančiųjų seilėse, išmatose, šlapime. Net didžiųjų pasaulio valstybių lyderiai jau pradeda aiškinti, kad rankų plovimas – tai viena iš pagrindinių priemonių siekiant apsisaugoti nuo COVID-19.
Labai dažnai šeimos gydytojai sulaukia iš savo pacientų klausimo – kaip stiprinti savo imunitetą, nes vakcinos bei vaistų nuo koronaviruso kol kas nėra. Su apgailestavimu tenka pripažinti, kad imuniteto šiam virusui mes neturime, o net ir persirgus, galimi nauji užsikrėtimo atvejai. Tačiau nuo mūsų imuninės sistemos būklės daug kas priklauso, ar sirgsime sunkiai, su komplikacijomis, ar visiškai lengvai. Vienu žodžiu, daug kas priklauso nuo mūsų pačių.
Koronavirusas perduodamas ne tik kosėjant, bet randamas sergančiųjų seilėse, išmatose, šlapime. Užtat rankų plovimas – tai viena iš pagrindinių priemonių siekiant apsisaugoti nuo COVID-19.
Stiprus imunitetas – tai visų pirma tinkamas gyvenimo būdas. Mokslo seniai nustatyta, kad teigiamos emocijos skatina endorfinų (malonumo hormonų) išsiskyrimą, kas teigiamai stimuliuoja imuninę sistemą. Ir priešingai – vyraujant neigiamoms emocijoms, antinksčiai padidintais kiekiais produkuoja kortikosteroidus (streso hormonus), dėl ko slopinamos imuninės reakcijos.
Saikingas fizinis aktyvumas, kasdieninė mankšta, saulės vonios, grūdinimasis turi neabejotinai teigiamą poveikį mūsų imuninei sistemai, o chroniškas miego trūkumas (kai pastoviai miegama mažiau nei 6 valandas), rūkymas, kava (daugiau kaip 4 puodeliai), buvimas užterštoje aplinkoje, dažnas alkoholio vartojimas, nesubalansuota mityba, kada neklausoma dietologų patarimų maksimaliai mažinti cukraus kiekį dienos racione, slopina imunitetą.
Vyraujant neigiamoms emocijoms, antinksčiai padidintais kiekiais produkuoja kortikosteroidus (streso hormonus), dėl ko slopinamos imuninės reakcijos.
Dirbant mokslinį darbą, asmeniškai teko tirti ir stebėti, kad po antibiotikų kurso visuomet krenta imuninių ląstelių funkcinis aktyvumas ir reikalinga ne viena savaitė, kad viskas grįžtų į normą. Beje, lėtinės ligos bei dažni uždegiminių procesų paūmėjimai neabejotinai rodo, kad jūsų imuninė sistema nusilpus ir jai tikrai reikalinga pagalba. O tų pagalbos priemonių tikrai yra.
Vieni iš stipriausių ir lengvai prieinamų imuninės sistemos stimuliatorių yra ežiuolė, alijošius, ženšenis, česnakas, bičių produktai (žiedadulkės, pikis). Beje, jei perkate vitaminų kompleksus, žiūrėkite, kad be D3 ir B grupės vitaminų, sudėtyje būtų cinko bei seleno.
Prof. habil.dr. Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas
