„Onkologijos institute dirbo toks gydytojas, kuris bandė gydyti urologinių organų vėžį pasitelkdamas imunitetą – žmogui sukeldavo į sunkų gripą panašią būklę. Vienas pacientas po pirmo seanso gydymo atsisakė ir išvyko namo. Kai jis po kurio laiko vėl atvyko pasitikrinti, visi buvo apstulbę. Anksčiau darytoje nuotraukoje matėsi daugybė vėžio metastazių, o naujoji buvo švarutėlė. Vyras tikino visą tą laiką nesigydęs, o vienas gydymo seansas jam tikrai negalėjo padėti.
Taip pat žinau moterį, kuri po kelių gydymosi kursų nusprendė atsisakyti gydymo, nes po jo jausdavosi tik blogiau. Po metų ji atvyko pasirodyti – buvo visiškai sveika. Moteris tikino, kad išsigydė augalais – vaikščiojo po mišką, rinko ir gėrė žolių arbatą. Tačiau aš nelabai tikiu. Nepamirškime, kad ji buvo gydyta ir greičiausiai pagijo nuo to, ką darė gydytojai, o ne nuo žolių“, – prisiminė profesorė.
Kokia mitybos sistema labiausiai saugo nuo vėžio
Pasak mokslininkės iki šiol sveikiausia laikoma Viduržemio jūros mityba. Deja, aklai perkelti jos kitiems regionams neįmanoma. Šimtu procentų ji netinka ir mums, lietuviams.
Taip pat skaitykite: Viduržemio jūros dieta
Jeigu Šiaurės šalių gyventojai nevalgo mėsos, susižeidę jie gali nukraujuoti, nes suskystėja kraujas. Todėl jie jokiu būdu negali gyventi be mėsos.
„Šviesaus atminimo Filomena Taunytė visada sakydavo, kad mes jokiu būdu neturėtume atsisakyti lašinių, kadangi gyvename šalto klimato juostoje. Tai susiję su genetiniais ypatumais, kurie susiformavo per daugybę amžių. Mums reikia daugiau šilumos, o lašiniai kaip tik teikia energijos.
Mityba pirmiausiai turi būti įvairi. Negalima valgyti vieno kokio nors produkto manant, kad jis sveikas. Deja, joks vienas produktas nuo vėžio neišgelbės, turi būti medžiagų kompleksas“, – svarstė pašnekovė.
Kaip valgo pati prof. L. L. Griciūtė
„Ką aš pati valgau? Nuo vaikystės nemėgstu riebaus maisto ir mėsos. Jos valgau tik porą kartų per savaitę. Tiesa, neatmetu ir kiaulienos, bet renkuosi ją neriebią. Mėsą valgyti reikia virtą, ne keptą ir ne rūkytą, tačiau teigti, kad mėsa – nuodas, taip pat negalėčiau.
Tyrimai parodė, kad nėra taip, kad tie, kurie valgo mažiau mėsos ar visai jos nevalgo, rečiau serga vėžiu. Jeigu Šiaurės šalių gyventojai nevalgo mėsos, susižeidę jie gali nukraujuoti, nes suskystėja kraujas. Todėl jie jokiu būdu negali gyventi be mėsos. Šiaip ar taip, nesiūlau nukrypti į kraštutinumus ir kankinti save dėl maisto. Kartais net bandelės ar kitokie saldumynai nėra blogai. Maistas turi būti skanus ir teikti malonumo“, – teigė pašnekovė.
Druska, pasak jos, su vėžio rizika nėra susijusi, nedidelis jos kiekis būtinas mūsų organimui, tačiau pastaruoju metu mes jos vartojame per daug. Du kartus per savaitę L. L. Griciūtė pataria valgyti žuvį, kuri priskiriama priešvėžiniams produktams. Grūdinę košę ji pati valganti 2–3 kartus per savaitę, vartoja daug duonos. Grūdus onkologė pataria rinktis pilno grūdo, vengti šlifuotų, baltų ryžių.
„Kai mus maitindavo močiutė, ji gamindavo riebiai, nes buvo įsitikinusi, kad tik riebus yra geras maistas. Kai virtuvę perėmė mama, ji vietoj kiaulienos taukų, kuriuose močiutė net spurgas virdavo, pradėjo naudoti augalinį aliejų. Aš pati gamindavau labai paprastai.
Taip pat skaitykite: Mirtina dozė: kiek puodelių kavos, alkoholio ar vandens jus galėtų pražudyti?
Ne viskas pagal šiuolaikinius standartus sveika, pavyzdžiui, bulviniai blynai. Šeimoje valgome žalumynų, tačiau nepasakyčiau, kad perdėtai daug. Kiaušinių valgau retai, nors šiuo metu mokslo požiūris į juos pasikeitęs. Anksčiau buvo siūloma jų atsisakyti, o dabar jau kalbama apie tai, kad netgi reikia valgyti.
Kavą taip pat geriu, labai ją mėgstu, nors žinau, kad vertinama ji įvairiai. Tiesa, per dieną kavos išgeriu ne daugiau kaip du puodelius. Jeigu vakare noriu greičiau užmigti, išgeriu kavos vakare. Skirtingai nei kitus, ji mane migdo“, – atviravo profesorė.
