Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Prof. M.Stankūnas sumodeliavo kelis scenarijus dėl koronaviruso: „kas būtų, jeigu būtų“

„Neatsispyriau pagundai paskaičiuoti. Pabandžiau modeliuoti kelis scenarijus pagal letalumo lygį, t. y. pagal užsikrėtusių asmenų skaičių, tenkantį 100 000 gyventojų“, – tokiu prierašu šalia pateiktos lentelės pirmadienio vakarą socialiame tinkle „Facebook“ pasidalijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
Koronavirusas
Koronavirusas / 123RF.com nuotr.

Taigi, kaip rašo profesorius, „sau įsivardinau kelis scenarijus“:

  • Optimistinis – 5 atvejai / 100 000 gyv. Toks lygis šiandien yra Suomijoje;
  • Vidutinis – 10 atvejų / 100 000 gyv. Toks lygis šiandien yra Slovėnijoje ar Švedijoje;
  • Sunkus – 25 atvejai / 100 000 gyv. Toks lygis šiandien yra Šveicarijoje ar Norvegijoje;
  • Labai sunkus – 40 atvejų / 100 000 gyv. Panašus lygis yra dabar Italijoje;
  • Katastrofiškas – 100 atvejų / 100 000 gyv. Tokio lygio dar niekas nepasiekė (išskyrus San Mariną).
Prof. M.Stankūno skaičiavimai
Prof. M.Stankūno skaičiavimai

„Savo skaičiavimuose dariau prielaidą, kad atvejų skaičiui didėjant mes hospitalizuosime tik pusę sergančiųjų, t. y. 50 proc.

Taip pat remdamasis užsienio literatūra (šaltinis - Murthy S, Gomersall CD, Fowler RA. Care for Critically Ill Patients With COVID-19. Published online March 11, 2020. doi:10.1001/jama.2020.3633) dariau prielaidą, kad kritinės būklės pacientų, kuriems bus reikalinga intensyvi pagalba, bus apie 5 proc.

Mirtingumo rodiklį taip pat paėmiau iš Kinijos ir laikiau, kad jis gali siekti nuo 0,5 iki 4 proc. nuo visų užsikrėtusių.

Štai ką gavau. Tai nėra prognozavimas, tiesiog paskaičiavimas „kas būtų jeigu būtų“, – rašė prof. M.Stankūnas socialiniame tinkle.

Kiek anksčiau profesorius savo paskyroje pasidalino 5 patarimais, kurių verta laikytis, jai norime suvaldyti paniką plintant koronavirusui:

Nuraminkite žmones. Pavojus yra realus, bet dar didesnis pavojus yra panika. Priminkite savo pažįstamiems, kad mokslo pasaulis dar niekada nesutelkė tokių pastangų kovojant su šia pandemija. Didžiausi mokslinių tyrimų centrai tiria virusą, jo elgseną, plitimo kelius, kuria vaistus ir vakcinas.

Pagrindiniai medicinos mokslo žurnalai kiekvieną dieną publikuoja naujausius duomenis šia tema. Didžiausios medicinos leidyklos (Cambridge University Press, Elsevier, Springer) padarė nemokamas prieigas prie turimų straipsnių šia tema, kad mokslininkai galėtų naudotis patikima ir naujausia informacija.

Skatinkite plauti rankas ir veidą. Visos pagrindinės sveikatos organizacijos (Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras, JAV Ligų kontrolės centras ir kt.) pirmiausia ir pagrindine apsisaugojimo nuo koronaviruso priemone įvardija rankų plovimą su muilu. Detalią PSO instrukciją galite pažiūrėti čia.

Prisiminkite, kad virusas patenka į mūsų organizmą oro lašeliniu būdu. Tad jeigu virusas kurį laiką ir bus ant jūsų rankų, tačiau jūs jomis netrinsite akių, nekrapštysite nosies ar nekišite į burną, tai ir nesusirgsite. Vis tik rekomenduočiau reguliariai plauti ir veidą. Apie rankų plovimą pasinaudojus tualetu, manau, kalbėti jau nebereikia.

Priminkite laikytis izoliacijos. Jei nėra būtinybės, neikite iš namų. Jei visgi turite apsilankyti parduotuvėse, išlaikykite bent vieno metro atstumą nuo kito asmens. Kad nereikėtų galvoti apie tą metrą, užtenka paimti parduotuvės vežimėlį. Jis jums sukurs saugų metro atstumą iki kito asmens.

Įspėkite apie netikras žinias. Visais laikais buvo, yra ir bus žmonių, kurie norės iš šios situacijos užsidirbti. Jau mačiau feisbuke įvairių amuletų, kurie tarsi apsaugo nuo koronaviruso. Tai visiška nesąmonė! Šiuo metu vaistų nuo koronaviruso nėra. Jų, tikėtina, dar nebus rinkoje artimiausius 6 mėnesius. Gali būti, kad medikai sukurs efektyvesnius gydymo protokolus su šiuo metu turimomis priemonėmis. Bet kol kas yra tik simptominis gydymas.

Skatinkite empatiją. Labai lengva būti geram ir mylėti pasaulį, kai viskas klojasi gerai. Tačiau tikri žmonių veidai pasirodo esant tokiems iššūkiams. Tad kviečiu Jus prekybos centro kasininkei padėkoti ir palinkėti sveikatos.

Užėję į vaistinę nereketuokite ten esančio darbuotojo dėl medicininių kaukių ar dezinfekcinio skysčio (jie jums nėra reikalingi), bet tiesiog nusišypsokite ir padėkokite, kad jis, rizikuodamas savo sveikata, laukia jūsų ir pasiruošęs padėti, kuo tik gali. Paskambinkite savo pažįstamam gydytojui, slaugytojai ar visuomenės sveikatos specialistui ir ištarkite „Ačiū.“ Visa tai sugrįš su kaupu.

Noriu pasakyti, kad tai nėra pirma pasaulinė pandemija. Jų buvo anksčiau ir tikrai tikiu, kad jų bus ateityje. Tačiau taip pat tikiu, kad kai po kelerių metų turėsime kitą epidemiją, žvelgdami į šių dienų įvykius, semsimės stiprybės ir pasitikėjimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos