Prof. P.Jakuška: pažengusį širdies nepakankamumą išgydyti gali tik transplantacija

Širdies nepakankamumas (ŠN) – liga, kai širdis „pavargsta“, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Širdies nepakankamumas vystosi pamažu, o pirmieji šios ligos simptomai nėra specifiniai, tad dažnu atveju į gydytojus kreipiasi tie pacientai, kurių liga yra ganėtinai pažengusi.
Prof. P.Jakuška/širdies liga
Prof. P.Jakuška/širdies liga / Asmeninio arch. nuotr./123RF.com nuotr.

Visą gegužę per Lietuvą vilnijo Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos renginiai ir susitikimai, skirti šviesti visuomenę apie širdies nepakankamumą.

Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai taip pat susidūrė su daug klausimų apie šią ligą, tad atsakymų ieškojome kreipdamiesi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovą prof. Povilą Jakušką.

Dažniau nustato vyresniems

Širdies nepakankamumas – tai širdies, kaip kraujo siurblio, funkcijos sutrikimas. Šį sindromą sukelia įvairios širdies ir kraujagyslių ligos bei jų komplikacijos. Širdies nepakankamumas nustatomas 0,4–2 proc. Lietuvos gyventojų, o tarp vyresnių nei 65 metų žmonių – siekia net 6–10 procentų.

Širdies nepakankamumas – tai širdies, kaip kraujo siurblio, funkcijos sutrikimas.

„Širdies funkcijos blogėjimą lemia daugelis veiksnių: išeminė širdies liga, sukelianti širdies kraujagyslių susiaurėjimus ar net jų užakimą, širdies vožtuvų ligos, arterinė hipertenzija, genetinės širdies raumens ligos, nesaikingas alkoholio, anabolinių steroidų vartojimas, mažas fizinis aktyvumas bei nutukimas“, – galimas širdies nepakankamumo priežastis aiškina Širdies chirurgijos skyriaus vadovas. Šiuo metu širdies transplantacijos Lietuvoje laukia 31 pacientas, iš jų – 3 vaikai.

Keturios ligos stadijos

Prof. P.Jakuška sako, kad yra išskiriamos keturios širdies nepakankamumo progresavimo stadijos.

Pirma (A) stadija nustatoma tuomet, kai yra pastebima didelė širdies nepakankamumo išsivystymo rizika.

„Tai būklė, kai dar nėra simptomų, bet pacientai jau serga išemine širdies liga, arterine hipertenzija, širdies vožtuvų ligomis ir kitomis raumenį ar vožtuvus pažeidžiančiomis ligomis, cukriniu diabetu. Šioje stadijoje žmogus pakankamai gerai pakelia fizinį krūvį, jaučiasi gerai. Tačiau tiriant jau nustatoma širdies patologija“, – komentuoja gydytojas.

Antra (B) stadija – lengvo širdies nepakankamumo stadija. Diagnozavus antrą stadiją specialių tyrimų metu jau yra nustatomi struktūriniai ir funkciniai širdies raumens ir funkcijos pokyčiai.

Žmogus ima jausti pirmuosius simptomus, tačiau tik sunkaus fizinio krūvio metu – jaučia dažną ar neritmišką širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį.Trečia (C) stadija yra įvardijama kaip vidutinio sunkumo širdies nepakankamumas.

„Sergant trečios stadijos širdies nepakankamumu jaučiami visi anksčiau išvardinti simptomai ir pojūčiai. Jie pasireiškia vidutinio fizinio krūvio metu – greičiau paėjus, lipant laiptais.

Tyrimų metu nustatomi ryškūs širdies funkcijos bei hemodinamikos (kraujotakos) sutrikimai. Širdies, kaip kraujo siurblio, funkcija būna jau stipriai pablogėjusi.

Sveika širdis per minutę vidutiniškai perpumpuoja apie 5 litrus kraujo, o esant vidutinio sunkumo ŠN stadijai širdies gebėjimas perpumpuoti tiek kraujo pamažu silpsta – ji tepajėgia perpumpuoti tik 3-4 l, vėliau – vos 2 litrus kraujo per minutę. Automatiškai nukenčia ir visų kitų organų bei audinių aprūpinimas krauju ir deguonimi. Palengva blogėja kepenų, inkstų, plaučių ir kitų organų būklė ir funkcija“, – aiškina Širdies chirurgijos skyriaus vadovas.

Sveika širdis per minutę vidutiniškai perpumpuoja apie 5 litrus kraujo.

Ketvirta (D) arba terminalinio širdies nepakankamumo stadija – tai sunkaus, arba atsparaus medikamentiniam gydymui ŠN stadija. Šioje stadijoje žmogui net ir lengvas fizinis aktyvumas sukelia simptomus. Vėliau dusulys, dažnas širdies plakimas, skausmai krūtinėje (krūtinės angina) būna jaučiami ir ramybėje.

Kaip gydomas širdies nepakankamumas?

Širdies nepakankamumo medikamentais išgydyti negalimą, tačiau galima sulėtinti jo progresavimo greitį. Gydymo sėkmė labai priklauso ir nuo paciento ir gydytojo tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo.

„Medikamentinis gydymas, skiriant įvairių grupių vaistus, nukreiptas į silpstančio širdies raumens funkcijos išlaikymą ir pagerinimą. Kartu būtina veiksmingai gydyti gretutines ligas – arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, dislipidemiją ir/ar kitas ligas, bloginančias širdies raumens darbą“, – sako gydytojas.

Gydymo sėkmė labai priklauso ir nuo paciento ir gydytojo tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo.

Nemedikamentinis gydymas apima rūkymo, alkoholio bei kitų kardiotoksinių preparatų atsisakymą, svorio metimą (jeigu tai nurodo gydytojas), fizinio pajėgumo gerinimą.

„Be to, svarbus pacientų bei jų šeimos narių mokymas, siekiant kiek galima anksčiau pastebėti būklės pokyčių blogėjimą“, – priduria profesorius.

Širdies nepakankamumas pamažu progresuoja nuo pirmos iki ketvirtos stadijos. Profesorius sako, kad pakankamai anksti nustačius širdies funkcijos sutrikimą, pacientui gali būti chirurgiškai ar perkateteriniu būdu koreguojama vožtuvų yda ar vainikinių arterijų liga, o dėl to širdies nepakankamumas gali toliau ir neprogresuoti.

„Deja, daugelis mūsų pacientų gana vėlai kreipiasi į gydytojus, ir jiems nustatomas jau toli pažengęs, progresuojantis ir negrįžtamas širdies nepakankamumas. Nors šiuolaikinis gydymas ir pagerino ŠN sergančių pacientų gyvenimo kokybę bei išgyvenamumą, pusė pacientų, kuriems diagnozuojamas širdies nepakankamumas, miršta per artimiausius 5 metus.

Dar blogesnė prognozė pacientų, kuriems pasireiškia terminalinės, ketvirtos stadijos širdies nepakankamumas – pusė jų miršta per vienerius metus. Dažniausia sergančiųjų širdies nepakankamumu mirties priežastis – staigi mirtis.

Nors staiga mirti gali bet kurios stadijos širdies nepakankamumu sergantys pacientai, remiantis statistika, esant vidutinio sunkumo širdies nepakankamumui, mirties rizika yra 5–10 procentų per metus, o esant sunkiam – net 30–40 procentų.

Staigios mirties išvengimui kartu su medikamentiniu gydymu taikomas ir intervencinis gydymas. Pacientams, kurių širdies raumens funkcija žymiai sutrikusi ir kartojasi ritmo sutrikimai, priklausomai nuo klinikinės situacijos, gali būti atliekama radiodažnuminė ar krioabliacija, širdį resinchronizuojantis gydymas ar implantuojamas kardioverteris – defibriliatorius“, – pasakoja P.Jakuška.

Išgydyti gali širdies transplantacija

Širdies chirurgijos skyriaus vadovas sako, kad kol kas vienintelis radikalus širdies nepakankamumo gydymo būdas išlieka širdies transplantacija.

„Deja, pacientų, sergančių vaistams atspariu lėtiniu širdies nepakankamumu, daugėja, o donorinių širdžių mažėja. Ilgėja laukiančiųjų širdies transplantacijos sąrašas ir transplantacijos laukimo laikas. Su šia problema susiduriama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Kad pacientai, sergantys sunkiu širdies nepakankamumu sulauktų širdies transplantacijos, buvo sukurti ir vis plačiau naudojami mechaniniai kraujotaką palaikantys prietaisai. Į paciento krūtinę implantuojamas prietaisas iš esmės yra mechaninis siurblys, dalinai atliekantis širdies darbą.

Prietaisas iš nusilpusio širdies kairiojo skilvelio ertmės pumpuoja kraują į aortą, taip palengvindamas darbą nusilpusiai širdžiai. Kadangi mechaninis siurblys pumpuoja gerokai daugiau kraujo nei pumpavo nusilpusi širdis, pagerėja visų gyvybiškai svarbių organų ir audinių kraujotaka ir funkcija.

Implantuoti dirbtiniai siurbliai paciento išorėje yra prijungti prie maitinimo šaltinio – baterijų, kurias kas keliolika valandų reikia įkrauti. Tai yra silpnoji šių prietaisų pusė. Tačiau šių prietaisų atsiradimas ir vis platesnis pritaikymas klinikinėje praktikoje leido ne vienam pacientui, sergančiam terminalinės stadijos širdies nepakankamumu, sulaukti tinkamos donoro širdies, aiškina profesorius P.Jakuška.

123RF.com nuotr./Sustreikavo širdis
123RF.com nuotr./Sustreikavo širdis

Žmonės norintys išvengti širdies nepakankamumo išsivystymo ir jo progresavimo, didžiausią dėmesį turėtų sutelkti į profilaktiką.

„Pagrindinis profilaktikos tikslas – apsaugoti sveikus žmones nuo širdies ligų, anksti koreguojant rizikos veiksnius, užkirsti kelią vainikinių arterijų ligos, arterinės hipertenzijos progresavimui, kurios yra dažniausios širdies nepakankamumo priežastys. Šiuolaikiniai vaistai ir priemonės geba žymiai sulėtinti širdies nepakankamumo progresavimą ir prailgina pacientų gyvenimą.

Daugiau dėmesio skirdami savo ir savo artimųjų sveikatai bei jos išsaugojimui būsime ilgiau sveikesni, darbingesni ir laimingesni“, – sako gydytojas.

Šiais metais Lietuvoje atliktos jau 4 širdies transplantacijos, 2022 metais buvo atliktos 9 transplantacijos, o 2021 metais – 6.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis