Žinia, koronavirusas plinta oro lašeliniu keliu, taip pat per daiktus, kuriuos lietė savo rankas apčiaudėjęs ar apkosėjęs sergantis žmogus.
Bene dažniausiai pateikiamas pavyzdys – prekybos centro vežimėlis, kaip pereinamasis prizas, pabuvojantis daugybės žmonių rankose. Būtent todėl specialistai pabrėžia, kad labai svarbu, kaip galima dažniau plauti rankas su muilu ir stengtis rankomis neliesti veido, ypač burnos, nosies ir akių.
Tačiau rizika užsikrėsti prasilenkiant su kosėjančiu žmogumi, kai laikomasi daugiau nei metro atstumo, jau labai sumažėja, praktiškai ji minimali. Ar tikrai?
– Profesoriau, šiuo metu labai daug kalbama apie saugų 2 metrų atstumą tarp žmonių. Ar tai reiškia, kad būdami vieni nuo kitų šiuo atstumu tikrai galime jaustis saugiai?
– Sakyčiau, esmė – ne tuose centimetruose. Svarbi pati idėja, kad reikia išlaikyti fizinę distanciją. Jau yra paskaičiavimai, kaip ilgai virusas išlieka ore, – iki 3 valandų. Todėl laikantis 2 metrų atstumo nuo kosinčio ar čiaudinčio žmogaus galima būtų išvengti plintančių dalelių, ir tikimybė užsikrėsti labai sumažėtų.
Tai ir yra karantino esmė. Šis virusas perduodamas tik nuo žmogaus žmogui. Jo neperduoda, tarkime, paukščiai, kaip gripo viruso. Todėl labai svarbu, kad tie žmonės, kurie galbūt gali būti užsikrėtę, nes buvo išvykę į užsienį arba kontaktavo su buvusiais užsienyje, nors to gali ir nežinoti, laikytųsi fizinės distancijos.
Tuomet virusas nebeturės, kur plisti, viruso perdavimo grandinė iš žmogaus žmogui nutrūks, ir mes vėl galėsime gyventi ramų gyvenimą.
Kodėl taip smarkiai virusas išplito Italijoje? Nes italams būdingas labai artimas fizinis kontaktas bendraujant – bučiavimasis susitikus, glėbesčiavimasis. O tai puikiausia terpė plisti virusui.
Šiuo metu mes nežinome, kas yra užsikrėtęs, o kas – ne. Todėl dabar būtina elgtis taip, tarsi kiekvienas turėtų virusą. Nereiškia, kad reikia paniškai bijoti, tiesiog vadovautis normaliu savisaugos jausmu. Kol nėra galimybės išaiškinti koronaviruso atvejus, mes negalime žinoti, kuris žmogus turi virusą, o kuris jos neturi. Ant kaktos niekam nebus parašyta. Todėl reikalingas karantinas. Ir svarbiausia, kad jo laikytųsi tie, kurie turi didžiausią tikimybę, kad gali būti užsikrėtę. Bet nereiškia, kad viruso negali turėti ir tie, kurie to nė neįtaria.
Tik svarbiausia nepradėti žmonių skirstyti į geriečius ir blogiečius, į "mes" ir "juos", į tuos, kurie neužsikrėtę, ir tuos, kurie užsikrėtę, nes taip toli nenukeliausime.
– Kiek, jūsų manymu, tęsis ši situacija?
– Žinia, pas mus viskas tik prasideda. Kita vertus, sienos jau kaip ir uždarytos, tik tegu greičiau grįžta visi mūsų piliečiai, kurie dabar labai vargsta negalėdami pasiekti namų. Su jų grįžimu sienos galutinai bus uždarytos, o tai reikš, kad daugiau virusas „atvažiuoti“ negalės, nebent bus pavienių atvejų. Taigi virusas plis tik šalies viduje.
Dabar būtina elgtis taip, tarsi kiekvienas turėtų virusą. Nereiškia, kad reikia paniškai bijoti, tiesiog vadovautis normaliu savisaugos jausmu.
Todėl būtina diagnozuoti ir identifikuoti užsikrėtimo atvejus, kad užsikrėtę žmonės izoliuotųsi ir iš jų virusas neplistų toliau. Tačiau kol tai įvyks ir kol neaišku, kas yra užsikrėtęs, kas – ne, dar kartą pabrėžiu, kad turime vienas su kitu elgtis taip, tarsi užsikrėtę esame kiekvienas.
Tuomet idealiu atveju po tam tikro laiko, maždaug iki kelių mėnesių, matant, kad visi laikosi rekomendacijų ir saugo vieni kitus, galima būtų pradėti gyventi normalų gyvenimą.
– O jeigu ne, koks tuomet galimas scenarijus?
– Virusas plis toliau, daugės ligonių, ir 5 proc. (šie skaičiai jau žinomi) susirgusiųjų gali reikėti intensyvios terapijos.
Pabandykime įsivaizduoti, ką reiškia tie 5 proc. mūsų ligoninėms, jeigu užsikrečia labai daug gyventojų. Paprasčiausiai gali įvykti sveikatos apsaugos sistemos kolapsas, kas ir atsitiko Italijoje. Todėl ir kalbame dabar apie tai: atsitokėkime, visi elkimės taip, kaip yra prašoma, kad to neatsitiktų.
Jau pradedama kalbėti apie tai, kad nuo šiol ateityje visada turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys higienos kultūrai – rankų plovimui, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketui, iš parduotuvės atsineštų maisto produktų pakuočių higienai.
Verta įsivaizduoti – tai, ką čiupinėjate kokioje nors viešoje vietoje, čiupinėjo pats nemaloniausias, nešvariausias žmogus. Nes tikrai niekada nežinai. Kai mes tai įsisąmoninsime, gal mažiau bus ne tik COVID-19 atvejų, bet ir kitų ligų.
Koronoviruso, kaip ir kitų užkrečiamų ligų, plitimo keliai yra tokie, kad pats vienas žmogus nuo šios ligos neapsisaugos, jeigu nesisaugos kiti. Tuo užkrečiamos ligos yra išskirtinės, nes joms suvaldyti neužtenka vieno žmogaus pastangų. Jeigu kitas tave apčiaudės, apkosės, nesilaikys elementarių higienos taisyklių, tu būsi užkrėstas.
– Dabar pasigirsta rekomendacijos ir lauko drabužius laikyti kur nors atskirai, pavyzdžiui, balkone. Ar tikrai to reikia?
– Tokia yra bendra higieninė rekomendacija. Kita vertus, Amerikos ligų kontrolės centras neseniai paskelbė, kad kol visai nėra įrodymų, kad kas nors užsikrėtė per užterštus paviršius, t. y. palietęs virusu užkrėstą paviršių.
Tačiau medikai, epidemiologai, mikrobiologai puikiai supranta, kad taip galima užsikrėsti, kaip ir daugeliu kitų užkrečiamų ligų. Todėl mes pabrėžiame, kad 80 proc. užkrečiamų ligų plinta per nešvarias rankas, taigi labai paprastai.
– Kaip vertinate kai kurių specialistų teiginius, kad šiuo virusu teks persirgti mums visiems?
– Galimas toks scenarijus, jeigu nieko nedarysime, nesiimsime jokių priemonių. Tuomet tikrai didelė dalis žmonių, iki 60 proc. ar dar daugiau, persirgs, o likusieji galbūt nebesirgs, nes virusas sustos.
Bet tuomet paskaičiuokime, kiek žmonių Lietuvoje mirs. Jau dabar aišku, kad iki 1 proc. žmonių miršta net esant pačiai geriausiai medicinai.
