Atvėsus orams Lietuvoje kasmet padaugėja susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Tai nevienalytė ligų grupė tiek etiologijos, tiek ligos lokalizacijos požiūriu, kuriai priklauso gripas, paragripas, adenovirusinė, rinovirusinė, respiracinė sincitinė ir koronavirusinė infekcijos. ŪVKTI yra labiausiai paplitusios infekcinės ligos pasaulyje. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 500 tūkst. susirgimų šiomis infekcijomis. Šias ligas sukelia įvairūs mikroorganizmai, pažeidžiantys kvėpavimo organus. Virusai ypatingai suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams.
Virusus oro lašeliniu ar kontaktiniu būdu platina užsikrėtęs žmogus. Šios infekcijos plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint bei tiesioginio kontakto keliu. Paprastai liga prasideda ūmiai – pakyla temperatūra, prasideda sloga, kosulys, dusulys, gerklės skausmas, čiaudėjimas, ašarojimas. Užsikrėtus simptomai gali atsirasti per keletą valandų.
Iš visų šių virusinių ligų bene daugiausiai sveikatos problemų sukelia gripo virusas. Ši liga pasižymi ne tik itin nemalonia eiga, bet ir galimomis komplikacijomis, iš kurių pavojingiausios: plaučių uždegimas (pneumonija), galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (virusinį encefalitas, meningitas), širdies raumens uždegimas, inkstų uždegimas, virusinį akių uždegimas (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas) ir pan. Taip pat viena iš galimų gripo komplikacijų – papildoma bakterinė infekcija, kurią sukelia pneumokokai.
Kas yra pneumokokinė infekcija?
Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, dažniausiai pasireiškianti tokiomis komplikacijomis, kaip viduriniosios ausies, gerklės, plaučių uždegimas, tačiau gali būti ir meningito, endokardito bei kitų ligų priežastimi – tai priklauso nuo infekcinio proceso lokalizacijos.
Tai gana plačiai paplitusi infekcija tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, ypač didelė rizika susirgti – vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms. Sukėlėjas plinta oro lašeliniu būdu, kuomet patenka į žmogaus kvėpavimo takus, ten dauginasi ir dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.
Tiesa, šių bakterijų neretai galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje ir paprastai jie nesukelia rimtų sveikatos problemų. Tačiau jeigu žmogus serga kokia nors lėtine liga, jo imunitetas nusilpęs, rizika susirgti labai padidėja. Taip pat susergama ir dėl nepalankių išorinių veiksnių: peršalimo, pervargimo, stresinės situacijos, kitos virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir pan.
Pneumokoko sukeltų ligų klinikinė eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Galima išskirti kelis simptomus: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys. Liga gydoma antibiotikais, tačiau vis dažniau kalbama apie tai, kad ypač ligoninėse cirkuliuoja šios ligos sukėlėjai, atsparūs kai kuriems antibiotikams. Būtent todėl, be nespecifinių apsaugos priemonių (imuniteto stiprinimo, bendrų asmens higienos įgūdžių, rankų plovimo), pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos yra skiepai.
Kodėl verta pasiskiepyti visiems
Pasak S.Čaplinsko, peršalimo simptomais pasireiškiančias ligas mums sukelia patys įvairiausi virusai. Pavyzdžiui, apie 30 proc. peršalimo ligų sukelia koronavirusai, kurie nėra tokie pikti kaip paskutinysis, sukėlęs visame pasaulyje pandemiją. Taip pat visi žinome gripo virusą, nuo kurio, laimei, yra skiepai ir vaistai, veikiantys būtent šį virusą.
Kita dažna mikrobų, sukeliančių bakterinę infekciją, grupė – jau minėti pneumokokai, kurie ypač puikiai prilimpa, kai mūsų gleivinės būna pažeistos kitos peršalimo ligos ir išsivysto į pavojingą ausų, gerklės arba plaučių uždegimą. Ir atvirkščiai – jei susergame pneumokokine infekcija, nesunkiai gali ,,prilipti“ ir bet kuri virusinė liga – gripas ar net COVID-19. Toks scenarijus, kai vienu metu susergama net dviem peršalimo ligomis, tikrai įmanomas ir labai pablogina ligonio būklę.
„Nuo koronaviruso nėra nei vaistų, nei vakcinos, todėl saugotis galime tik nespecifinėmis priemonėmis. Tačiau tikrai galime apsisaugoti nuo pneumokoko. Tam tereikia pasiskiepyti. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus, sunkių lėtinių ligų turintiems žmonėms, nes labai dažnai, patekę į ligoninę dėl vienos bėdos, pavyzdžiui, kaulų lūžio, čia jie suserga plaučių uždegimu, kurį sukėlė ligoninėje cirkuliuojantis pneumokokas.
Pagyvenęs žmogus mažai juda, dėl to prastai ventiliuojasi plaučiai, nusilpęs imunitetas. Ir kai jis patenka į aplinką, kur susiduria su infekcijos sukėlėjais, iš karto suserga.
Todėl vienareikšmiškai būtina pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, ypač šiuo nelengvu laikotarpiu. Jeigu žmogus susirgs COVID-19 ir dar pasigaus pneumokoką, visi suprantame, kuo tai gresia. Siūlyčiau tai padaryti net ir jauniems žmonėms, kurie lengviau serga peršalimo ligomis bei tuo pačiu COVID-19. Tiesiog neverta rizikuoti susirgti papildoma infekcija. Taip pat būtina pasiskiepyti tiems, kurie planuoja planines operacijas, po kurių gali tekti ilgiau pagulėti ligoninėje. Tai apsaugos nuo pneumokokinės infekcijos komplikacijų“, – patarė medikas.
Kam skiepas priklauso nemokamai
Rizikos grupėms priklausantys asmenys nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami nemokamai. Jų organizmas ir taip yra nusilpęs nuo lėtinių ligų, todėl prasidėjus bet kokiai infekcijai, jos klinikinė liga būna sunkesnė nei sveikam žmogui, be to, dažnai paūmėja ir esama lėtinė liga, nesvarbu, kokia ji – ar tai būtų plaučių liga, diabetas ar širdies liga.
„Būtent todėl asmenims, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, patariama pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Nepasinaudoti nemokamu skiepu būtų neleistinas aplaidumas šiame fone, kai ir taip sutrikdytas sveikatos paslaugų teikimas dėl COVID-19“, – teigė S.Čaplinskas.
Pašnekovas pasidžiaugė, kad vis dažniau iš pagyvenusių žmonių girdi, kad šeimos gydytojas jiems pasiūlė šį skiepą ir jie pasiskiepijo. Visgi skiepo žinomumas dar nėra toks, kokio norėtųsi, ir šioje srityje šeimos gydytojams dar yra, kur pasitempti.
„Tačiau kuo daugiau žmonių apie jį žinos ir pasirūpins savo tėvais ir seneliais informuodami juos, kad šie, bendraudami su gydytojais, užklaustų apie tokią galimybę, gydytojai tikrai sureaguos ir pasiūlys skiepą. Ir situacija gerės. Juolab kad pagal šių dienų duomenis, atrodo, kad po skiepo susidaro ilgalaikis pilnavertis imunitetas, galbūt net iki gyvenimo pabaigos“, – tikino medikas.
