„Pirmiausiai apie situaciją. Naujų atvejų per parą daug ir jų dar gali daugėti. Karantino poveikis arba nepakankamas, arba vis dar per mažai laiko įvertinti jo poveikiui. Duomenų analitikai, epidemiologai šiuos duomenis išsamiai pakomentuos visą ateinančią savaitę ir rekomenduos tinkamiausius sprendimus – griežtinti karantiną ar dar laukti efekto.
Nepamirškime, kad skirtingai nuo pavasario, kai įvedus karantiną kasdien šilo oras ir didėjo drėgmė, dabar vyksta priešingas procesas: oras patalpose sausėja, o už lango oras šąla. Tačiau, jeigu priimsime tai, kad atvejų augimas tęsis ir toliau, vakcinos dar porą mėnesių nebus, o ribojimai nesuveiks taip, kaip planavome, teks išgyventi ir šią situaciją.
Didžiausias spaudimas šiuo metu sveikatos priežiūros srityje. COVID-19 pandemija retina medikų gretas, mažina planines paslaugas, trūksta lovų COVID-19 pacientams. Kiekvienas mūsų šiomis dienomis turime pasikliauti savo sveika nuovoka ir padėti išgyventi pandemiją kuo daugiau žmonių, kurie šalia mūsų. Daugeliu atvejų aš jau pasikartosiu, bet nedaug turiu pasirinkimų“, – teigė profesorius.
V.Kasiulevičius savo paskyroje taip pat pakomentavo, kokia yra užsikrėtimo koronavirusu rizika, ir kaip elgtis susirgus.
1. Kuo mažesnis kiekis viruso patenka į jūsų organizmą, tuo lengviau pandemiją išgyvensite. Todėl laikytis 2 metrų atstumo ir dėvėti kaukę patalpų viduje bei ten, kur daug žmonių, yra naudinga. Medicininės kaukės ir FFP2 respiratoriai yra geresnis pasirinkimas negu namudinės kaukės ir šalikai.
2. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) strategija – ,,testuoti, nustatyti, atsekti ir izoliuoti“ pasiteisina. Naujausi metaanalizės duomenys rodo, kad besimptomių COVID-19 pacientų vidutiniškai yra 17 procentų, o susirgęs žmogus intensyviausiai kitus užkrečia pirmas 5 paras. Po 9 ligos parų sergantis COVID-19 nieko nebeužkrečia. Vadinasi, kuo daugiau išaiškinsime, kuo daugiau izoliuosime dešimčiai dienų, tuo geriau suvaldysime pandemiją.
3. Kartu su sergančiu asmeniu gyvenantys žmonės nebūtinai užsikrės, jeigu izoliuos sergantįjį atskirame kambaryje, nuolat vėdins patalpas, dezinfekuos tualeto ir vonios patalpas bei valgys iš skirtingų indų, o su sergančiuoju bendraus naudodami medicinines kaukes arba FFP2 respiratorius.
4. Lietuvoje nėra populiarūs pulsoksimetrai, bet tai yra labai paprastas būdas stebėti savo būklę. Užtenka uždėti ši nedidelį aparatėlį ant piršto ir jau matote, kiek jūsų kraujas prisotintas deguonies. Tai puikus jūsų plaučių būklės įgarsintojas. Jeigu įsotinimas deguonimi nukrito žemiau 92 proc., jums reikia papildomo deguonies. Tokį deguonį galite gauti ligoninėje. Jokie vaikštantys ir klausantys jūsų plaučius gydytojai nepadės geriau negu jūsų būklės įvertinimas pulsoksimetru.
5. Susirgę tęskite lėtinių ligų gydymą vaistais, kuriuos jums skyrė jūsų šeimos gydytojas. Jeigu vyksite į ligoninę, pasiimkite šiuos vaistus ir vartokite, kol jūsų priežiūrą perims kvalifikuoti specialistai. Ypač svarbūs kraujospūdį mažinantys, gliukozės kiekį kontroliuojantys ir kraują skystinantys vaistai. Juos būtina tęsti, nes COVID-19 atakuoja tas žmogaus vietas, kurios silpniausios.
6. Jeigu atsidursite ligoninėje, klausykite medicinos personalo nurodymų ir vartokite jums paskirtą gydymą. Jokio eksperimentinio gydymo niekas jums nežinant neskiria. Jeigu jūsų būklė negerės, jums iš tiesų gali pasiūlyti dar visuotinai nepatvirtintą gydymą. Bet tokiu atveju jūs gausite pasiūlymą raštu ir galite su tuo sutikti arba ne, atidžiai įvertindami galimas alternatyvas.
7. Jeigu susirgote, nedelsiant izoliuokitės nuo vyresnio amžiaus šeimos narių ir tų, kurie serga aukšto kraujospūdžio liga, cukriniu diabetu ar kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis.
„Žmonija nėra visagalė, bet gali išgyventi, jeigu vadovaujasi šaltu protu, o ne emocijomis ir tuo labiau pykčiu. Kai nugali emocijos ir tamsa, žmonija paprastai irgi išgyvena, bet šiek tiek mažesne dalimi. Tas išgyvenusių skirtumas tarp pirmo – antro varianto ir yra mūsų nesibaigiančių diskusijų esmė“, – teigė V.Kasiulevičius.
