Kaip plinta virusas?
Tikėtina, kad virusas plinta tarp žmonių oro lašeliniu būdu, kaip ir kiti koronavirusai bei gripo virusai. 2019-nCoV užkrečiamumas yra didesnis negu iki šiol žinomų 2 pavojingiausių koronavirusų, sukeliančių Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromą (MERS) ir Sunkų ūmų respiracinį sindromą (SARS).
Įvairių tyrėjų grupių duomenimis, užkrečiamumo rodiklis svyruoja nuo 1,4 iki 5. Naujausiame infekcijos modeliavimo tyrime mokslininkai apskaičiavo, kad užkrečiamumo rodiklis arba „basic reproductive number“ šiai infekcijai yra 3,11. Vadinasi, vidutiniškai vienas sergantis žmogus gali užkrėsti 3 asmenis. Spėjama, kad vidutinė infekcijos inkubacinio periodo trukmė yra 5 paros (nuo 2 iki 14 parų).
Kokius simptomus sukelia 2019-nCoV infekcija?
Iki šiol turimų duomenų analizė rodo, kad 90 proc. pacientų karščiuoja, 80 proc. pacientų kosėja, 40 proc. patiria raumenų skausmus. Kai kurie pacientai skundžiasi viduriavimu, įvairiais virškinimo sutrikimais.
Apie 20 proc. pacientų, vidutiniškai praėjus savaitei nuo susirgimo pradžios, atsiranda dusulys, vystosi abipusis plaučių uždegimas, atsiranda respiracinio distreso sindromas ir yra būtinas intensyvus gydymas stacionare. Daliai pacientų, esant sunkesnei ligos eigai, atsiranda širdies ir inkstų pažeidimas.
Ar yra specifinis gydymas?
Specifinio gydymo nėra. Lengvi atvejai gydomi kaip peršalimas, o virusinė pneumonija gydoma kaip ir kitos virusų sukeltos pneumonijos. Universitetų ligoninės turi patirties tokių atvejų gydyme.
Ar mokslininkai tiria naujus gydymo metodus?
Tiriami proteazės inhibitoriai (indinaviras, sakvinaviras, remdesiviras, lopinaviras/ritonaviras), interferonas beta, monokloninai antikūniai ir net seniai žinomas antimaliarinis vaistas chlorokvinas.
Kokia ligos prognozė?
Apie 80 proc. pacientų būklė ir ligos eiga panaši į mums žinomas įprastas žiemos sezonui kvėpavimo takų infekcijas, tačiau 20 proc. sergančiųjų reikalingas gydymas intensyvios terapijos skyriuje. Šiuo metu prognozuojamas mirštamumas yra beveik 3 proc. Iki šiol dauguma mirusiųjų yra vyresni negu 60 metų amžiaus. Skaičiai gali keistis, kadangi šios dienos duomenimis iš beveik 5 tūkstančių patvirtintų infekcijos atvejų beveik 1000 pacientų būklė traktuojama kaip sunki.
Ar yra profilaktinių priemonių?
Vakcinos šiuo metu nėra. Pradėti vakcinos kūrimo darbai, bet geriausiu atveju vakcina pasirodys 2021 metais. Efektyviausia apsauga yra vengti kontaktų su sergančiuoju, dažnai plauti rankas (netrumpiau kaip 20 sekundžių) muilu arba naudoti drėgnas servetėles alkoholio pagrindu, nesisveikinti paduodant ranką, o būnant viešose vietose, kur yra užsikrėtimo rizika, neliesti savo veido, nosies ir akių.
Kosėjant ar čiaudint reikia prisidengti nosine ar servetėle, blogiausiu atveju alkūne. Jeigu kosėjant ar čiaudint buvo kontaktas su rankomis, būtina jas plauti arba dezinfekuoti.
Visi sergantys kvėpavimo takų infekcijomis viešoje vietoje ir atvykstantys į gydymo įstaigas privalo dėvėti kaukes. Infekcijos protrūkio metu rekomenduojama vengti liesti įvairius paviršius, pvz., durų rankenas. Rekomenduočiau atsisakyti visų nebūtinų kelionių į Kiniją, Azijos regioną bei šalis, kuriose viruso plitimas nėra kontroliuojamas. Keičiantis situacijai gali tekti atšaukti visas nebūtinas užsienio keliones.
Rekomenduočiau atsisakyti visų nebūtinų kelionių į Kiniją, Azijos regioną bei šalis, kuriose viruso plitimas nėra kontroliuojamas.
Ką gali padaryti mūsų šalis mažinat šio viruso patekimo riziką?
Iš esmės pirmoji Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės reakcija yra tinkama: suprantama, kad oro uostai taps infekcijos vartais, parengtos rekomendacijos, kaip užsikrėtęs pacientas bus transportuotas į Santaros klinikas, palaikomas ryšys su gydymo įstaigomis. Labai teisinga rekomendacija grįžusiems po kelionės į Kiniją ir susirgus įtariama infekcija skambinti 112, o ne vykti į savo gydymo įstaigą platinti infekcijos.
Tikėtina, kad teks taikyti ir pasinaudoti SARS ir MERS infekcijoms parengtomis priemonėmis. Mano nuomone, jau dabar tikslingas iš visų Kinijos atvykusių asmenų testavimas imant mėginius virusui nustatyti. Reikėtų svarstyti, ar neverta apriboti vasario–kovo mėnesį planuojamus viešus susibūrimus, dar sykį realiai įvertinti turimą personalą, apsaugos priemones, vaistų rezervus. Kinija šiuo metu susiduria su įvairių apsaugos priemonių trūkumu, tenka spartinti specialių biologinėms medžiagoms atsparių kostiumų gamybą.
Ar tai gali būti biologinis ginklas prieš žmoniją?
Tokių duomenų nėra. Apie panašios koronaviruso infekcijos protrūkio tikimybę dar 2015 metais publikuotas tyrimas moksliniame žurnale „Nature Medicine“. Galimas pavojingų koronavirusų atmainų rezervuaras yra šikšnosparniai.
Tačiau daugelis koronavirusų cirkuliuoja gamtoje, kasmet žmonėms jie sukelia 5–10 proc. kvėpavimo takų infekcijų, o žmonėms nepavojingomis koronavirusinėmis infekcijomis nuolat serga netgi naminiai gyvūnai (šunys, katės). Vykstančios mutacijos sudaro galimybę perduoti infekciją iš gyvūno žmogui ypač tankiai gyvenamose vietovėse, kur galimas kontaktas arba naudojama laukinių gyvūnų mėsa (Pietų Kinija ideali vieta gimti naujoms infekcijoms).
Ar 2019-nCoV infekcijos protrūkis taps pandemija?
Kol kas atsakymo nėra. Tai priklausys nuo šiuo metu taikomų kontrolės priemonių efektyvumo Kinijoje ir kitose šalyse. Kai kurių autorių nuomone, natūralus viruso plitimas nutrūks vasaros oro temperatūrai lauke pasiekus 30 laipsnių karščio.