1. 48–62 proc. žmonių COVID-19 infekcija užsikrečia nuo preklinikinėje ligos stadijoje esančiųjų, t. y. nuo infekuotų, bet dar nesergančių, asmenų. Taigi užsikrėsti galite ne tik nuo sergančio, bet ir nuo infekuoto žmogaus, kuriam simptomai pasireikš po 3 parų.
2. PGR mėginys – diagnostikos standartas: klaidingai teigiamas PGR rezultatas pasitaiko retai, tačiau per anksti (pirmomis paromis nuo užsikrėtimo) ar netinkamai paimtas PGR mėginys nuo 20 iki 67 proc. pacientų gali būti klaidingai neigiamas. Tuo tarpu serologiniai antikūnų kraujo tyrimai patikimi tik po dviejų ligos savaičių.
3. PGR tyrimas gali išlikti teigiamas ilgą laiką, tačiau mokslininkai įrodė, kad, praėjus 8 paroms nuo COVID-19 simptomų pradžios, paimtuose mėginiuose viruso užauginti specialiose kultūrose nebepavyksta. Todėl, nepaisant to, kad jūsų PGR reakcija teigiama, užkrėsti kitus žmones 9-ą ligos parą šansų labai mažai.
4. 97,5 proc. COVID-19 infekcija užsikrėtusių žmonių simptomai pasireiškia per 11–12 parų, tačiau dažniausiai – per 5 paras. Jeigu po įtariamo kontakto nesusirgote per 12 parų, tikimybė susirgti labai maža.
Nepaisant to, kad jūsų PGR reakcija teigiama, užkrėsti kitus žmones 9-ą ligos parą šansų labai mažai.
Dažniausi COVID-19 simptomai yra karščiavimas (70–90 proc.), sausas kosulys (60–86 proc.), dusulys (53–80 proc.), nuovargis (38 proc.), raumenų skausmai (15–44 proc.), pykinimas, vėmimas ar viduriavimas (15–39 proc.), galvos skausmas, silpnumas (25 proc.) ir sloga (7 proc.). Maždaug 3 proc. žmonių, sergančių COVID-19, uoslės praradimas gali būti vienintelis simptomas.
6. Sunkiai serga 5 proc. visų COVID-19 pacientų ir 20 proc. tų, kuriuos paguldo į ligoninę, tačiau net 75 proc. paguldytų į ligoninę pacientų reikalingas papildomas deguonis. Paprastai į ligoninę patenkama 7-ą ligos parą. Sunkesnę ligos eigą prognozuojantys veiksniai – leukocitų ir limfocitų santykis (daug leukocitų, mažai limfocitų), trombocitų kiekio kraujyje sumažėjimas bei D-dimerų padidėjimas.
7. Remdesiviras, skiriamas lašinių infuzijų į veną forma 5 paras, sutrumpina ligos trukmę, tačiau jo įtaka mirštamumui iki šiol nenustatyta. Nedidelei daliai pacientų nustatytas toksinis šio vaisto poveikis kepenims.
8. Deksametazonas mažina mirštamumą tik tiems pacientams, kurie serga ilgiau kaip 7 paras ir kuriems reikalingas papildomas deguonis, bet vaisto nauda didžiausia tiems pacientams, kuriems reikalinga mechaninė plaučių ventiliacija. Kitiems pacientams šio vaisto nauda nėra nustatyta.
Jeigu manote, kad profilaktiškai vartosite deksametazoną ir nesusirgsite, labai smarkiai klystate. O pradėję vartoti namuose, galite prisidaryti daugiau bėdos. Manoma, kad šis vaistas naudingas ne viruso plitimo organizme stabdymui (greičiau atvirkšciai), o imuniniam atsakui reguliuoti besivystančios citokinų audros metu. Iš esmės tai intensyvios terapijos gydytojų vaistas, o ne šeimos gydytojų ar pačių pacientų.
9. Mažos molekulinės masės heparinai mažina trombozių riziką sergant COVID-19, tačiau iki šiol nėra iki galo aiški šių vaistų profilaktinė dozė. Patirtis Santaros klinikose skiriant mažos molekulinės masės heparinus yra teigiama, tačiau sėkmei dažnai prireikia didesnių vaisto dozių.
Jeigu manote, kad profilaktiškai vartosite deksametazoną ir nesusirgsite, labai smarkiai klystate.
Vienintelis patarimas pacientams – į pilvo paodį medikų skiriamos kraują skystinančių vaistų injekcijos gali būti svarbiausias jums taikomas gydymo metodas sergant COVID-19, galintis išgelbėti gyvybę, todėl šiuos vaistus nutraukti galima tik išimtinais atvejais, jeigu pasireiškia rimti šalutiniai poveikiai.
10. Daugiau kaip 120 vakcinų kandidačių yra vertinamos kaip potencialiai naudingos siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui ir daugiau kaip dešimt jau tiriama pirmos-trečios fazės tyrimuose. Tačiau problema, kad visų galimų vakcinų efektyvumas bus nustatytas tik metų pabaigoje, kai tikėtinas didesnis susirgimų skaičius Šiaurės pusrutulyje, kur ir vyksta pagrindinių pretendenčių tyrimai.
