Lemtingas atsitiktinumas
Apie pedagoginį darbą I.Rėvutienė pasakoja niekada nesvajojusi, tokio pasirinkimo link pastūmėjo mokyklos, kurioje pati mokėsi, direktorius. „Tai, kad dirbu pedagoginį darbą, yra tikras atsitiktinumas. Kai mokiausia virėjos ir konditerės specialybės baigiamajame kurse, tuometis profesinės mokyklos direktorius man ir mano suolo draugei pasiūlė po mokyklos baigimo pasilikti ir išbandyti save kaip profesijos mokytojas“, – kas paskatino išbandyti save mokytojo amplua, prisiminė moteris.
Taip nutiko, kad pradėjusi pedagoginį darbą I.Rėvutienė jo ir neapleido, o pati tuo labai džiaugiasi. „Savo pasirinkimu esu patenkinta iki šiol“, – ryžtingai mintis dėsto mokytoja.
Mokinių neskirsto
Į klausimą, ar vaikams šiandien įdomūs tokie dalykai, kaip kulinarija, I.Rėvutienė turi netikėtą atsakymą – vaikų, besidominčių šiuo dalyku, vis daugiau. „Jaunimas vis dažniau domisi maisto ruošimo subtilybėmis ir vis dažniau renkasi virėjo ar konditerio specialybes. Jie ateina jau norėdami sužinoti profesinių vingrybių“, – tikina profesijos mokytoja.
Jaunimas vis dažniau domisi maisto ruošimo subtilybėmis ir vis dažniau renkasi virėjo ar konditerio specialybes.
Vyrauja stereotipas, kad į profesines mokyklas ateina vaikai, mažiau nusiteikę mokytis, nedrausmingi ar mažiau gabūs. Tačiau I.Rėvutienė skuba tai paneigti, o visų pirma tikina, kad šitaip vaikų tikrai neskirsto. „Aš neskirstyčiau vaikų į gabius ar negabius, drausmingus ar nedrausmingus. Manau, kiekvienoje mokykloje mokosi skirtingų charakterių ir gabumų mokiniai. Ir nebūtinai visi „blogiausi“ mokosi tik profesinėse mokyklose“, – mintimis dalijosi pedagogė.
Jos teigimu, Kuršėnų politechnikos mokyklos mokiniai gyvenime tikrai siekia daugiau, nesustoja baigę profesinę mokyklą, jie tęsia mokslus kolegijose, universitetuose. Pedagogė priduria, kad savaime aišku yra ir tai, kad ne visi gali būti gabūs bendrojo lavinimo dalykams, tačiau pastebi, kad tokie vaikai dažnai būna labai geri savo pasirinktos profesijos specialistai.
I.Rėvutienė teigia, niekada neslepianti to, kad baigė profesinę mokyklą. Mokytoja džiaugėsi, kad po truputį požiūris į profesinę mokyklą keičiasi: „Aš niekada neslepiu, kad pirmąją profesinę kvalifikaciją įgijau profesinėje mokykloje – Kuršėnų politechnikos mokykloje. Ir tik vėliau įgijau pedagogo kvalifikaciją, aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Sveikintina, kad keičiasi požiūris į profesinį išsilavinimą ir vis daugiau jaunų žmonių ateina išmokti amato. Visi vadovais nebūsime, reikia ir kvalifikuotų darbuotojų.“
Aš niekada neslepiu, kad pirmąją profesinę kvalifikaciją įgijau profesinėje mokykloje.
Rasti bendrą kalbą padeda savi vaikai
Susikalbėti su Z kartos vaikais – tikras iššūkis. Kaip tai pavyksta? I.Rėvutienė pasakoja, kad geriausi mokytojai jai jos pačios vaikai.
„Rasti bendrą kalbą su mokiniais man padeda tai, kad pati turiu panašaus amžiaus vaikus – 17-os ir 21-erių metų. Kovoti su vaikais tikrai nereikia, turi būti tarpusavio supratimas, susitarimai, kurie priimami bendrai, ir tada jų laikomasi“, – aiškino mokytoja.
Ne ką mažiau svarbu, pasak I.Rėvutienės, prisiminti, nepamiršti, kokie patys buvome, kai buvome maži – nenustygstantys, smalsūs. Taigi turime suprasti ir savo vaikus. „Bendrauju su jais kaip su lygus su lygiu, nepykdama. Jei ko nesupranta, kelis kartus pakartoju ar individualiai per pertrauką konsultuoju. Rugsėjo pradžioje, per pirmąsias pamokas, sutariame, kad darbo metu telefonų garsai bus išjungti ir jie bus rankinėse ar apversti ant suolo. Būna, kad telefonas naudojamas kaip darbo priemonė – skaičiuotuvas“, – vieną iš taisyklių įvardijo mokytoja.
Vieną iš susitarimų, pasak mokytojos, pasiūlė ir patys mokiniai: pavartojus klasėje necenzūrinių žodžių, mokinys yra draugų „nubaudžiamas“ – į stiklainį turi įdėti kelis centus. Vėliau už pinigus iš „nuodėmių stiklainio“ – taip jį pavadino patys vaikai – visi perka arbatą ir visi kartu ją geria. Kai taisyklės kuriamos kartu su vaikais ar jų pačių – jiems kur kas maloniau ir jų laikytis. Vaikams, pasak mokytojos, itin svarbus yra tarpusavio supratimas.
Profesinių mokymo įstaigų mokytojų bendrųjų, kūrybinių, verslumo, pedagoginių ir dalykinių kompetencijų tobulinimui numatytos 2014-2020 Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos.
