Krizių įveikimo centre dirbantys profesionalūs psichologai-savanoriai kas vakarą konsultuoja žmones, susidūrusius su sunkumais šeimoje, darbe, patyrusius artimųjų netektis ar bet kokius kitus sunkumus. Konsultacijos teikiamos netgi ir „Skype“ programa.
Siūlo skubią ir prieinamą psichologų pagalbą
Viena iš centro dalininkių, psichologė Jolita Gurskytė paaiškina, jog
galimybė su psichologu pabendrauti per „Skype“ sukurta gyvenantiems atokesnėse kaimo vietovėse, tačiau itin dažnai tokiu būdu pabendrauti nori į užsienį išvykę lietuviai.
„Žinoma, visuomet teikiame pirmenybę gyvam susitikimui“, – pridūria kita šio centro dalininkė, psichologė Simona Glodenienė.
Krizių įveikimo direktorė Renata Černovaitė svarsto, jog, žvelgiant į statistiką, panašu, kad konsultacijų „Skype“ būdu tik daugės.
Šiame centre krizę išgyvenančius žmones savanoriškai konsultuoja 23 profesionalūs psichologai arba psichoterapeutai. Šiam darbui specialistai skiria savo laisvalaikį, centras dirba vakarais ir dalį savaitgalio. Centro dalininkė ir savanorė A.Groblytė teigia, jog centre savanoriauja įvairaus amžiaus psichologai, tačiau jiems keliami pakankamai aukšti reikalavimai: asmuo turi turėti psichologijos magistro laipsnį arba būti baigęs psichoterapijos studijas, taip pat – krizių intervencijos mokymus.
Krizių įveikimo centras įkurtas 2008-aisiais, kaip Jaunimo psichologinės paramos centro dalis. Psichologai kelerius metus dirbo po kitų organizacijų sparnu, o visiškai savarankiška įstaiga šis centras virto 2014-ųjų gruodį.
„Dirbame su labai įvairaus amžiaus žmonėmis, taip pat šeimomis, o kartais į mus kreipiasi ir paaugliai. Pas mus ateina žmonės, kurie negali įpirkti psichologinių konsultacijų, taip pat žmonės, kurie dėl kokių nors priežasčių negali ar nenori kreiptis į poliklinikų psichoterapeutus. Be to, mes dirbame vakariniu laiku ir pas mus nereikia užsirašyti“, – sako psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė.
Kiekvieno krizė – skirtinga
Šio centro klientai gauna vieną nemokamą konsultaciją, o už likusias septynias moka socialinę kainą - 6 eurus. Jei žmogus jaučia, jog jam reikėtų daugiau konsultacijų, dėl jų kainos tariasi individualiai su jį konsultavusiu psichologu.
„Per du mėnesius (kitaip tariant, per 8 konsultacijas) realiai, žmogus iš aštrios krizinės būsenos turėtų išeiti. Patys žmonės vertina, kad per tiek laiko jie jau atsistoja ant kojų. Tačiau nemaža dalis žmonių ryžtasi spręsti gilesnius vidinius sunkumus ir tęsia konsultacijas,“ – sako A. Groblytė.
Psichologė priduria, jog nemaža dalis čia ateinančių žmonių apskritai pirmą kartą susiduria su psichologu, nes „Krizių įveikimo centro“ paslaugos prieinamumas padeda peržengti baimę kreiptis pagalbos, nes psichologinė pagalba vis dar dažnai siejama psichikos ligomis.
Iš kokių požymių, jausmų žmogus turėtų suprasti, kad išgyvena krizę?
„Kai žmogus negali susidoroti su iškilusiais sunkumais ir tie būdai, kuriuos jis anksčiau naudojo sudėtingoms situacijoms spręsti, nebeveikia, tai jau yra krizė“, – sako psichologė Simona Glodenienė.
Direktorė R.Černovaitė priduria, jog krizė kiekvienam gali būti skirtinga: vienas žmogus pats atlaikys žinią apie sunkią ligą, kai kitą galbūt palauš konfliktas su vadovu.
„Dažniausios į mus besikreipiančių žmonių problemos yra santykiai: tai – skyrybos, išsiskyrimas su mylimuoju, sunkumai šeimoje, santykiai su tėvais, santykiai su vaikais. Taip pat krizę gali sukelti netektys, artimojo savižudybė, sunki liga“, – vardijo A.Groblytė.
Kalbant apie savižudybę po šio sukrėtimo aktualiausias klausimas: o kaip gyventi likusiems, gyviems? Nusižudžiusio žmogaus artimiesiems psichologai padeda atsikratyti kaltės, neapibrėžtumo jausmo.
„Iš atsiliepimų matome, kad žmonėms labai reikia informacijos apie savižudybę kaip reiškinį. Savo konsultacijose pabrėžiame, jog žmogus žudosi ne dėl kokio nors vieno įvykio ar žodžio, kad tokį žmogaus sprendimą visada nulemia ilgalaikis jo vidinis procesas, įtakoja daugybė faktorių, ir niekada nebūna vieno kalto“, – kalbėjo A.Groblytė.
Neįprasta paslauga verslo organizacijoms
Krizių įveikimo centras sulaukia apie 20 žmonių per mėnesį, tačiau vos pradėjus kurtis naujose patalpose, Antakalnyje, centro durys tapo varstomos dažniau. Į naujas patalpas persikėlęs Krizių įveikimo centras turės 4, o vėliau – galbūt netgi 6 konsultacijų kabinetus.
„Tai reiškia, kad per vieną savo darbo vakarą galėsime konsultuoti daugiau žmonių – tai mums yra labai svarbu“, – sakė R. Černovaitė. Naujos patalpos leis vesti ir grupinius užsiėmimus.
Krizių įveikimo centro specialistai taip pat siūlo neįprastą paslaugą organizacijoms – mobilią psichologų komandą, padedančią darbuotojams atsitiesti po krizinių įvykių.
Kas yra krizinis įvykis organizacijoje? Tai gali būti nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu sužalojamas ar miršta žmogus, gali būti bendradarbio savižudybė.
„Kas yra krizinis įvykis organizacijoje? Tai gali būti nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu sužalojamas ar miršta žmogus, gali būti bendradarbio savižudybė. Tai įvykiai, po kurių sutrinka organizacijos darbas, užaštrėja darbuotojų emocinį būklė, vadovams iškyla klausimų kaip bendrauti su kolektyvu.
Į tokią įmonę vyksta visa mūsų specialistų komanda, atvykstame ilgiausiai per 48 valandas“, – pasakojo A.Groblytė.
Tokios pagalbos reikia, kad žmonės greičiau grįžtų į savo darbo ritmą, turėtų progą išsakyti ir geriau suprasti, ką jie jaučia, ko bijo, dėl ko pyksta.
„Labai svarbi tokio darbo dalis yra edukacija: pavyzdžiui, kaip informuoti apie įvykį įmonės darbuotojus, klientus? Kaip bendrauti su bendradarbiu, kuris patyrė artimojo netektį? Jei tai – nelaimingas atsitikimas, tenka susidurti su stirpiais nerimo, kaltės jausmais“ – teigė psichologė psichoterapeutė A.Groblytė.
Šiuolaikinio žmogaus bėda – nerealūs lūkesčiai sau ir nuolatinis nerimas
Įsikėlę į erdvesnes patalpas centro psichologai rengiasi pradėti visuomenės edukaciją – skaityti viešas paskaitas apie streso valdymą, perdegimo darbe prevenciją, kaip bendrauti su žmonėmis, patyrusiais netektį, apie priklausomybes, depresiją, patyčias (kurios, beje, iš mokyklos persikelia į darbovietes).
„Nerimo sutrikimai yra tarsi nauja artėjanti banga, – kalbėjo centro direktorė R.Černovaitė. – Gyvename greitai besikeičiančioje aplinkoje, norim visko daug ir greitai, keliame sau nerealius reikalavimus, svyruojame ant ribos „ar spėsiu, ar sugebėsiu“.
Visuomenės spaudimas taip pat yra didelis – žmonės pamiršta klausytis, ko nori patys.
„Negerai, kai žmogaus vertė persikelia į išorę: kitaip tariant, kai pagal tai, ar turime mylimąjį, koks mūsų uždarbis, ar esame pripažinti ir sėkmingi, vertiname, ar esame apskritai verti gyventi, egzistuoti,“ – vieną pagrindinių šiuolaikinio žmogaus psichologinių problemų apibūdino S. Glodenienė.
„Visuomenės spaudimas taip pat yra didelis – žmonės pamiršta klausytis, ko nori patys. Dažnai jie nebeatpažįsta savo tikrųjų poreikių, nebegali jų įvardinti“, – pridūrė J.Gurskytė.
Centro dalininkės viliasi, jog stiprėjantis Krizių įveikimo centras pritrauks didesnį finansavimą, projektines lėšas ir galės suteikti įvairiapusiškesnę pagalbą didesniam skaičiui žmonių.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
