Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė ir žurnalo „Farmacija ir laikas“ redaktorė dr. Loreta Kubilienė sako, kad tyrimais įrodyta, jog žiemą kaulai labiau keičiasi ir nyksta, o kasmet žiemos mėnesiais pasikartojantys vitamino D ir antrinio hiperparatiroidizmo, dėl kurio sumažėja kalcio koncentracija kraujyje, ciklai prisideda prie su amžiumi susijusio kaulų nykimo. Todėl šaltuoju metų sezonu tikslinga papildomai vartoti kalcį.
Daugiausia kalcio reikia paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms
Profesorė dr. L.Kubilienė primena, kad rekomenduojama kalcio paros norma yra 500 mg 1–3 metų vaikams, 800 mg 4–8 metų vaikams, 1 300 mg 9–18 metų paaugliams, 1 000 mg 19–50 metų asmenims, 1200 mg – 51 metų ir vyresniems.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad kalcio kiekis organizme gali sumažėti dėl dietų ir netinkamų mitybos programų, kuriose nėra kalcio turtingų produktų. Pasak jos, tokių dietų dažnai laikosi paaugliai ir moterys. „Apskritai, mažas paauglių kalcio suvartojimas su maistu kelia didelį susirūpinimą, nes jis sutampa su greitu skeleto augimo laikotarpiu – taip vadinamu „galimybių langu“, kuris svarbus siekiant maksimaliai padidinti kaulų masę ir apsaugoti nuo būsimos osteoporozės rizikos“, – teigia prof. dr. L.Kubilienė, pažymėdama, kad apie 90% visų kūno kaulų mineralinių medžiagų pasiekiama iki 17 metų amžiaus, 95% iki 20 metų ir 99% iki 26 metų amžiaus. „Taigi maksimalios kaulų masės kalciu optimizavimo laikotarpis po paauglystės greitai mažėja“, – apibendrina profesorė.
Prof. dr. L.Kubilienė priduria, kad kalcis yra būtina maistinė medžiaga, svarbi ne tik kaulinei sistemai, bet ir kitoms biologinėms funkcijoms: nervų laidumui, raumenų susitraukimui, ląstelių sukibimui, mitozei, kraujo krešėjimui. Pastaraisiais metais įrodyta, kad pakankamas kalcio vartojimas sumažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip osteoporozė, hipertenzija, storosios žarnos vėžys.
Profesorės teigimu, kalcio sėkmingai galima gauti iš natūralių šaltinių – maisto produktų, pavyzdžiui, pieno ir jo produktų, riešutų, saulėgrąžų, garstyčių, ropių, brokolių, tamsiai žalių lapinių daržovių, tofu, grūdinių kultūrų, jautienos, sardinių ir kitų žuvų konservų su minkštais kaulais. Ypač puikus kalcio šaltinis yra fermentinis sūris. Taip pat kalcio galima gauti iš specialiai šia mineraline medžiaga praturtintų maisto produktų ir gėrimų, iš papildų arba iš šių šaltinių derinio. Medicinos ekspertai sutaria, kad maistas yra pagrindinis prioritetas tenkinant kalcio poreikį.
Pataria derinti maisto produktus
Profesorė taip pat pastebi, jog kalcio atsargas organizme norintys padidinti turėtų atkreipti dėmesį, kad tokie maisto produktų komponentai kaip neraugintos duonos, sėklose, riešutuose, grūduose esantys fitatai, špinatuose, rabarbaruose, saldžiose bulvėse ir graikiniuose riešutuose esantys oksalatai gali sudaryti netirpius kalcio kompleksus, sumažindami jo biologinį prieinamumą. Kalcio pasisavinimas iš maisto yra atvirkščiai susijęs su oksalo rūgšties kiekiu maiste.
Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad kalcis gali sąveikauti su kitais mineralais, tokiais kaip geležis, cinkas. Įrodyta, kad per didelis kalcio vartojimas lemia šių mineralų trūkumą žmonėms, ypač ilgalaikiu laikotarpiu. Nerekomenduojama kalcio papildų vartoti tuo pačiu metu su cinko ir geležies turinčiais maisto papildais ar daug geležies turinčiu maistu.
Vitaminas D lemia kalcio pasisavinimą ir organizmo apsaugą
Kalcio pasisavinimo procesui didelę įtaką daro vitaminas D. Tyrimų duomenimis, vartojant vitaminą D, kalcio pasisavinimas gali padidėti net 20 kartų. Taip pat pažymėtina, kad vitamino D stoka gali sukelti ir kalcio trūkumą organizme.
Geriausiai vitaminu D organizmas apsirūpina, kai nepridengtą odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai. Vasarą pakanka pabūti saulėje vos 15 minučių, kad organizmas pasigamintų vitamino D visai dienai.
Žiemą situacija pasikeičia – Lietuvoje šaltuoju metų laiku saulės mažai, todėl daugumai (net 3 iš 4) gyventojų vitamino D ima trūkti. Prof. dr. L.Kubilienė atkreipia dėmesį, kad dažniau vitamino D trūksta lėtinėmis ligomis sergantiems, vyresniems nei 50 metų amžiaus nutukusiems asmenims, kūdikiams, veganams. „Dažniausios trūkumo priežastys yra: sumažėjusi vitamino D sintezė odoje, sergant lėtinėmis virškinimo organų, kepenų, inkstų ligomis, kai kurių vaistų vartojimas, nutukimas“, – įvardija pašnekovė. Pasak jos, organizme trūkstant vitamino D blogėja kaulinio audinio metabolizmas ir struktūra, taip pat kyla pavojus susirgti įvairiomis ligomis, kaip antai: cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kurių lokalizacijų vėžiu, autoimuninėmis ir infekcinėmis ligomis.
Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, jog vitamino D koncentracija jo kraujyje yra žema. O pernai Europoje ir JAV per pandemiją atlikti tyrimai parodė, kad asmenys, kuriems trūksta vitamino D, dažniau suserga Covid-19 infekcija, taip pat yra linkę sirgti sunkesne ligos forma.
