Kaip teigė profesorius R.Gudas, sąnarių kremzlių nusidėvėjimas yra labai dažna problema. Ji jau aktuali ne tik pagyvenusiems, bet ir jauniems žmonėms.
Išvadavo iš skausmo
Kelerius metus kairės kojos kelio sąnario skausmą kentėjęs 54 metų odontologas Rytis Padegimas džiaugėsi, kad jau kitą dieną pajuto pavykusios operacijos rezultatus ir puikiai jautėsi. „Profesoriumi R.Gudu ir jo meistriškumu pasitikėjau 110 proc. Žinojau, kad po operacijos greitai atsistosiu ant kojų. Esu jam labai dėkingas“, – teigė R. Padegimas.
Vyras pasakojo, kad didelis kairės kojos skausmas privertė atsisakyti mėgstamo krepšinio. „Koja dar jaunystėje buvo ne kartą traumuota. Kadangi turiu medicininį išsilavinimą, supratau, kuo tai gresia. Tačiau esu kantrus, numalšindavau skausmą ir gyvenau toliau, bet užpraėjusią vasarą skausmas tapo nepakenčiamas, todėl kreipiausi į medikus“, – pasakojo vyras.
Sudėtinga operacija
R.Gudas prisipažino, kad tokiai operacijai ryžtis nebuvo lengva: reikėjo be didelio pjūvio, artroskopiniu metodu, per 5 milimetro skersmens skylutes kremzlės kietumą matuojančiu prietaisu ištirti kremzlę, o po to į pažeistą vietą įsodinti membraną.
„Tokių membranų iki šiol be didelių pjūvių esame įterpę gal 14, bet tai darėme tik šlaunikaulinėje ir girnelės vagos bei girnelės dalyse, o blauzdikaulyje esančius kremzlės defektus labai sunku pasiekti ir tiksliai nustatyti jos pažeidimus“, – teigė prof. R.Gudas.
Magnetiniu rezonansu tiksliai nustatyti kremzlės pažeidimo vietos nepavyko. Pagelbėjo už projektines lėšas Lietuvos sveikatos mokslų universitete įsigytas kremzlės kietumo matavimo prietaisas. Juo ir buvo tiksliai aptikta, kur įtrūkusi kremzlė.
Membrana padeda išvengti protezavimo
Daugeliui žmonių, kuriems nusidėvi kremzlės ir pradeda kamuoti dideli sąnarių skausmai, tenka atlikti kelio sąnario endoprotezavimo operacijas.
„Kremzlės dėvisi dėl įvairių priežasčių – didelių krūvių, traumų, sutrikus sąnario dalies mikrocirkuliacijai. Blogiausia, kad kremzlėje nėra jokių kraujagyslių, nervų, todėl jai įtrūkus, žmogus nieko nejaučia, tik kai tas pažeidimas didėja, sąnariai lieka be apsauginio sluoksnio, prasideda skausmai“, – pasakojo LSMU profesorius.
Kol kremzlė dar tik įtrūkusi, ją galima užgydyti, įtrūkusias ir nusidėvėjusias vietas užpildant išmania membrana ar kitais būdais atliekant sąnario kremzlės rekonstrukcijas.
Membranų yra įvairių, daugiausia jas sudaro toks pats audinys, kaip ir sveikoje kremzlėje. Implantavus tokią membraną kremzlės defekto vietoje, sveikoje, greta esančioje kremzlėje esančios ląstelės įauga į įsodintąją membraną ir taip atkuriamas biologinis kremzlės audinio pusiausvyros palaikymo procesas.
Membrana prie sveikos kremzlės kraštų priklijuojama fibrino klijais, kurie išlaiko membranos stabilumą jai įaugant į sveikąją kremzlę. Būtent dėl jų membrana greitai įsilieja į sveiką kremzlę, būna stabili, o pacientas po operacijos jau kitą dieną gali vaikščioti dažniausiai be ramentų.
Išeitis – lietuviška membrana
Kauno klinikos, kaip ir kitos gydymo įstaigos, membraną turi pirkti. Priklausomai nuo kremzlės pažeidimo ploto membrana kainuoja nuo 2,5 tūkst. iki 4 tūkst. litų. Kol kas Lietuvoje nėra finansuojamos visos panašaus pobūdžio operacijos. Išeitimi daugeliui pacientų galėtų tapti LSMU mokslininkų ir medikų kuriama membrana.
Šiuo metu atliekami tyrimai su gyvūnais, bet iki tol, kol ją bus leidžiama naudoti žmonėms, praeis ne vieneri tyrimų ir bandymų metai.
