„Tai – tarsi užburtas ratas. Dėl ligų sutrinka bakterijų balansas, o disbiozė skatina negalavimus“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas. Gydytojas atskleidžia, kaip neužstrigti šiame rate ir pasirūpinti apsauga nuo ligų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Bakterijų disbiozė gali pasireikšti labai greitai – vos per parą. Mat bakterijos žarnyne gyvena trumpai, greitai dauginasi, aplinka ten sparčiai kinta, todėl lengva ją sutrikdyti. Dažniausiai bakterijų balanso sutrikimas atsiranda susirgus gripu ar kitomis ligomis, vartojant antibiotikus, jaučiant stresą ar net paprasčiausiai pradėjus sloguoti ar pajutus, kad peršti gerklę po pasivaikščiojimo per sniegynus grįžus šlapiomis kojomis. Sunegalavus pasikeičia žarnyne esančių bakterijų balansas, todėl gali pasireikšti disbiozės simptomai – žmogų gali varginti viduriavimas, pilvo pūtimas ar skausmas. Vis dėlto, net jei šių simptomų ir nėra, būtina rūpintis žarnyno sveikata nuolat, mat apie tai, kad sumažėjo gerųjų bakterijų, o padaugėjo blogųjų, organizmas gali ir nepranešti“, – pasakoja V. Urbonas.
Tačiau bakterijų balanso sutrikimai turi įtakos ne tik virškinimo problemoms, bet ir imunitetui ar įvairioms ligoms.
Stiprinant imunitetą – dėmesys žarnynui
Norint išvengti tokio užburto rato, būtina ne tik tinkamai apsirengti einant į lauką, reguliariai judėti, sveikai maitintis, bet ir pasirūpinti žarnyno sveikata, sako V.Urbonas.
„Žarnyne yra apie 60 proc. žmogaus imuninių ląstelių. Tačiau čia organizmo atsparumą ligoms formuojančios ląstelės ne tik gyvena, bet ir yra „treniruojamos“, kad galėtų atpažinti blogąsias bakterijas, apsaugotų organizmą nuo uždegimų, infekcijų, alerginių reakcijų. Taip pat imunines ląsteles būtina ir kontroliuoti – tinkama žarnyno veikla ir bakterijų balansas neleidžia joms būti pernelyg aktyvioms. Antraip jos gali nebepažinti savų audinių, taip pat sukelti autoimunines ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą“.
Norint užtikrinti tinkamą žarnyno veiklą, atsparumą infekcinėms ligoms, sumažinti autoimuninių ir alerginių ligų išsivystymo riziką, būtina normali žarnyno mikrobiota. Ją palaikyti dažnai gali padėti probiotikai.
Veiksmingos – gyvybingos bakterijos
„Bakterijos veiksmingos tada, kai yra gyvybingos. Tam, kad jos pasiektų tinkamą aplinką, pavyzdžiui, plonąją žarną, ir pradėtų veikti, probiotikai turi būti atsparūs skrandžio ir tulžies rūgštims. Įprastai gerosios bakterijos yra padengtos cheminiu apvalkalu, kuris turėtų jas apsaugoti nuo šio poveikio, tačiau tai ne visada padeda.
Sporabiotikai – dėl natūralaus gyvybingumo pasaulyje populiarėjančios gerosios bakterijos. Jos, patekusios į nepalankią aplinką, virsta spora, todėl nežūsta, o nukeliavusios iki žarnyno ir pajutusios, kad nebėra pavojingų rūgščių, druskų, „išsilukštena“ ir ima gaminti natūralius, nekenksmingus mūsų organizmui antibiotikus, kurie kovoja prieš bakterijas, grybelius, virusus ir neleidžia daugintis ligos sukėlėjams. Todėl šios bakterijos yra kur kas gyvybingesnės palyginti su įprastais probiotikais. Be to, sporobiotikai gamina vitaminus B2, B6 ir K2, kurie padeda formuoti atsparumą ligoms, taip pat apie 20 virškinimo fermentų, kurie skaido krakmolą, pieno cukrų, baltymus“, – sako prof. V. Urbonas.
Anot gydytojo, sporabiotikai gali būti komponuojami kartu su maisto skaidulomis – prebiotikais – imbieru, artišoku, sidabražole. Ši sąjunga suteikia papildomos naudos žarnyno sveikatai – padeda palaikyti normalią jo veiklą, stimuliuoja skrandžio motoriką bei prisideda formuojant imunitetą.
„Imbieras mažina pykinimą, pilvo pūtimą, stimuliuoja skrandžio veiklą, padeda turint virškinimo sutrikimų. Artišokas yra labai svarbios maisto skaidulos – inulino – šaltinis. Inulinas prisideda prie gerųjų bakterijų augimo – tai lyg trąša joms. Miškinė sidabražolė pasižymi antiseptiniu poveikiu ir yra naudinga žarnyno infekcinių susirgimų simptomams – viduriavimui, pykinimui – slopinti. Šie prebiotikai sustiprina sporabiotikų poveikį bei sumažina disbiozės simptomus,“ – sako V.Urbonas.
