Propolis (bičių pikis)
Propolio pavadinimas yra kilęs iš senovės graikų kalbos ir reiškia „stovintis miesto priešakyje“. Pavadinimas tampa suprantamas, jei žinote, kad kiekviename avilyje prie įėjimo guli bičių paklotas „kilimėlis”, kuris dezinfekuoja kiekvieną atskrendančią bitę darbininkę. Bitės propoliu tepa avilių sieneles, kamšo skyles, o prieš bitei motinėlei dedant kiaušinėlius korio akutėse, juo iškloja vidines sieneles. Būtent propolis patikimai saugo avilius nuo bakterijų, pelėsių ir virusų: kadangi labai mažoje avilio erdvėje vienu metu renkasi netgi keliasdešimt tūkstančių bičių, avilio „švara“ lemia visos bičių šeimos likimą. Kitaip tariant, propolio dezinfekcinės savybės saugo avilio aplinką nuo pavojingų mikroorganizmų, kurie kelia grėsmę avilio bičių šeimos saugumui. Be to, propolis apgina nuo „nekviestų svečių”, pavyzdžiui, vabzdžių, graužikų ir netgi žalčių. Patekęs į avilį įsibrovėlis nužudomas įgėlimais, ir jei jį per sunku pašalinti, bitės pastato aplink hermetišką „sarkofagą”. „Nekviestų svečių” liekanos, uždarytos propolio „kriptoje“, tampa mumijomis, taigi akivaizdu, kad bičių pikis jas apsaugo nuo puvimo procesų.
Stebėdami bites, žmonės suprato, kad nuo infekcijos avilio gyventojas saugo būtent bičių pikis. O pastebėję ir įvertinę šias propolio savybes, žmonės netrukus išmoko jas taikyti medicinos srityje. Ilgą laiką propoliu ir jo preparatais buvo gydomos odos ligos (šunvotės ir opos), sunkiai gyjančios žaizdos, įvairūs kvėpavimo takų susirgimai (burnos, gerklės gleivinės uždegimas, peršalimas, laringitas, bronchitas), ginekologinės ir kitos ligos. Žmonės propolį vartojo jau nuo seniausių laikų: jo gydomosiomis savybėmis naudojosi actekai, senovės romėnai ir graikai. Aristotelis propoliu gydė įvairias ligas, Plinijus (I a. p.m.e.) jį veiksmingai vartojo nuo odos žaizdų ir išbėrimų. Savo veikale „Gamtos istorija” jis aprašė propolio vartojimo principus, labai išsamiai apibūdindamas rinkimo būdus ir gerąsias savybes. Mūsų eros I amžiuje Dioskoridas Pedanijus, Romos imperatorių Nerono ir Vespasiano rūmų gydytojas, rašė apie bičių gaminamą gydomąją medžiagą, panašią į gintarą, ir siūlė ją vartoti gydant opas bei mažinant skausmą. Tolimųjų Rytų šalyse bičių pikis buvo žinomas kaip odos žaizdų ir uždegimų gydymo priemonė, o geriamas - nuo lėtinio kosulio. Senovės Egipte propolis buvo naudojamas mirusiųjų kūnams balzamuoti bei mumifikuoti.
Unikali bičių pikio sudėtis ir jo savybės
Propolis – daugiakomponentis biologiškai aktyvus junginys, pagrįstai laikomas vienu veikliausių bičių produktų, turintis itin platų farmakologinį poveikį ir sudėtingą cheminę sudėtį. Iki šiol yra identifikuota daugiau nei 250 skirtingų biologiškai aktyvių junginių, tai yra flavonoidai, fenoliai, aromatinės rūgštys, bioelementai, organinės rūgštys, steroidai, amino rūgštys, vitaminai ir t.t. Šiuo metu pripažinta, kad propolio gebėjimą neleisti vystytis bei daugintis bakterijoms, pirmuonims ir grybeliams lemia flavonoidų, fenolių ir aromatinių rūgščių poveikio visuma.
Propolio sudėtyje yra vidutiniškai apie 50-60 procentų dervų, 20-30 procentų vaško, apie 10 procentų eterinio aliejaus, 5 procentai žiedadulkių ir maždaug 1 procentas kitų junginių. Kiekvienas šių junginių pasižymi skirtingomis savybėmis, o visi drauge jie bičių pikiui suteikia išskirtinių savybių. Pavyzdžiui, flavonoidai, fenoliniai junginiai, organinės rūgštys pasižymi universaliu antimikrobiniu poveikiu - mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad propolis veikia daugiau nei 100 skirtingų rūšių mikrobų (virusų, bakterijų ir grybelių), sukeliančių infekcines ligas. Aromatiniai junginiai, esantys propolio sudėtyje, pasižymi skausmą malšinančiomis savybėmis, o eteriniai aliejai bičių pikiui suteikia dezodoruojamųjų savybių. Propolio sudėtyje esantys A, C, E bei B grupės vitaminai, cinkas, kalis, geležis, selenas, varis ir kiti mineralai stiprina imuninę organizmo sistemą, detoksikuoja organizmą. Galbūt dėl propolyje randamų aminorūgščių (serino, alanino, triptofano, leucino, lizino, histidino, metionino, valino ir t.t.), medicininėje literatūroje galime aptikti duomenų apie veikliųjų propolio medžiagų komplekso tam tikrą antidepresinį poveikį.
Nuostabu, kad naudojant propolį, nesivysto jo antimikrobinėms medžiagoms atsparūs mikrooganizmai, nesutrikdoma virškinamojo trakto mikroflora. Tad jei žmogus nėra alergiškas bičių produktams, jį gali saugiai vartoti visada, kai reikia.
Mokslininkai pripažįsta, kad propolio sudėtyje esančios medžiagos sustiprina ir papildo viena kitos veikimą: dėl šios priežasties indentifikuotos propolio veikliosios medžiagos veikia visiškai kitaip nei kuri nors viena. Būtent dėl šios priežasties propolio savybės - išskirtinės, o jo vartojimas medicininiais tikslais svarbus ir mūsų dienomis.
