Krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – 2020 m. buvo nustatyti 2,3 mln. naujų krūties vėžio atvejų, vos ne tiek, kiek gyventojų turime Lietuvoje. Matant tokią statistiką guodžia viltis, kad dažnai pacientės sėkmingai gydomos ir pasveiksta.
Tačiau pasitaiko, kai ligos įveikti visgi nepavyksta arba kai jau diagnozuojamas metastazavęs krūties vėžys (MKV). Tada jau kalbama ne apie sėkmingą pasveikimą, o apie kokybišką gyvenimą su šia liga, ir siekiama, kad tas gyvenimas būtų kuo ilgesnis.
Apie metastazavusio krūties vėžio gydymą, apie pastaruoju laiku pristatytas šios srities naujoves kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėja, gydytoja onkologe chemoterapeute doc. dr. Birute Brasiūniene.
Naujausios MKV gydymo naujienos
Prieš kalbant apie gydymo naujienas vertėtų priminti, kad krūties vėžys – liga su daugybe veidų ir skiriami net keli jo tipai atsižvelgiant į genetinius požymius, taip pat į raišką receptorių, kurie skatina vėžinių ląstelių augimą.
Skirtingi vėžio tipai gydomi skirtingai – vienais atvejais taikoma chemoterapija, kitais – hormonų, taikinių terapijos ar imunoterapija, spindulinis ar chirurginis gydymas.
Tradiciškai rugsėjo mėnesį vyksta net keli svarbūs onkologams skirti renginiai, kuriuose būna pristatomos krūties vėžio gydymo naujovės. Apie ką kalbėta šiemet?
„Onkologai kasmet nekantriai laukia ESMO (Europos onkologų draugijos – angl. European Society for Medical Oncology) kongreso naujienų. Šiemet išgirdome naujienų visų trijų tipų krūties vėžiui gydyti. Kalbant apie trigubai neigiamą krūties vėžį (jis iki šiol laikomas sunkiausiai įveikiamu) stiprėja imunoterapijos vaidmuo, daugėja žinių apie specifinius faktorius jos efektyvumui vertinti.
Kongrese taip pat buvo pristatyti ir BRCA teigiamo krūties vėžio gydymo rezultatai PARP inhibitoriais – tai dar labiau gerina trigubai neigiamo krūties vėžio, turinčio BRCA mutaciją, gydymo rezultatus. Metastazavusio HER2 teigiamo krūties vėžio atveju naujos antiHER terapijos jau pateikia skiriamus vaistus, kurie, tikimės, netrukus ateis ir į mūsų praktiką dėl geresnių gyvenimo trukmės rezultatų“, – trumpai apžvelgė ESMO kongrese pristatytas aktualijas B.Brasiūnienė.
Gerokai prailginama gyvenimo trukmė
Pasak pašnekovės, kaip viena iš svarbiausių naujienų, iš esmės keičiančių gydymo algoritmus, „ESMO 2012“ kongrese pateikti nuo hormonų priklausomo metastazavusio krūties vėžio gydymo CDK4/6 ciklino inhibitoriais pasiekimai. Naujausio klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad bendro išgyvenamumo rezultatai, gydant metastazavusį šio tipo vėžį, siekia daugiau nei 5 metus. Tokie rezultatai medikų vertinami kaip tikras proveržis gydant metastazavusį krūties vėžį, turintį hormonų receptorius.
„Šio tyrimo rezultatai ypač reikšmingi pacientams ir juos gydantiems onkologams, nes moterų, kurioms diagnozuotas MKV, gyvenimo trukmė jau siekia penkerius metus ir daugiau. Kitas svarbus dalykas – šie pažangūs vaistai jau prieinami Lietuvos pacientėms, kurios serga metastazavusia nuo hormonų priklausoma krūties vėžio forma“, – kalbėjo gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Pozityvių pokyčių stebima ir kitų krūties vėžio tipo gydymo atvejais. Diagnozavus metastazavusį trigubai neigiamą krūties vėžį, seniau buvo galima tikėtis 9–12 mėnesių gyvenimo trukmės, o minėto kongreso pranešėjai dalinosi žinia, kad naujų gydymo metodų dėka 90 proc. tokių pacienčių be ligos progresavimo gali gyventi 3 metus.
„Žinodami šiuos gydymo rezultatus, šiandien apie metastazavusį krūties vėžį dažnai jau kalbame kaip apie lėtinę ligą, kai gyvenimo trukmė skaičiuojama metais, o tai yra didelis pokytis gydant onkologines ligas“, – džiaugėsi B.Brasiūnienė.
Lietuvoje dar neprieinami visi inovatyvūs vaistai
Tiesa, pažvelgus į Lietuvos situaciją, džiaugsmas dėl gydymo naujovių kiek priblėsta.
„Visada analizuojant tarptautines vėžio gydymo naujienas, rūpestis būna dvejopas: džiaugiamės sulaukę naujų efektyvesnių gydymo metodų ir iškart klausiame – o kada galėsime juos pasiūlyti mūsų ligoniams? Krūties vėžio situacija, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, iš tiesų yra įvairi“, – neslėpė gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Kaip jau minėta, Lietuvoje metastazavusio, nuo hormonų priklausomo krūties vėžio gydymas CDK4/6 ciklino inhibitoriais yra prieinamas visoms ligonėms, atitinkančioms vaisto skyrimo kriterijus.
„Kalbant apie metastazavusį HER2 teigiamą krūties vėžį, situacija su vaistų prieinamumu tenkina tik iš dalies, nes šalia skiriamų antiHER taikinių terapijų jau yra efektyvesnių antiHER vaistų. Belieka tikėtis, kad iki kompensavimo sprendimų šių vaistų sulauksime klinikinių tyrimų, pacientų paramos programų rėmuose“, – kalbėjo B.Brasiūnienė.
Pasak pašnekovės, sudėtinga situacija Lietuvoje gydant trigubai neigiamą metastazavusį krūties vėžį. Kongresuose pristatytas pagrindinis tokio vėžio gydymas yra imunoterapija su chemoterapija, o nustačius specifinę BRCA mutaciją – PARP inhibitoriai. Deja, nei imunoterapija, nei PARP inhibitoriai gydant trigubai neigiamą krūties vėžį Lietuvoje nėra kompensuojami, šis tipas sudaro 15–20 proc. visų krūties vėžio atvejų.
„Kiek mes turėsime galimybių skirti naujus inovatyvius vaistus metastazavusiu krūties vėžiu sergančioms ligonėms, tuo bus geresni gyvenimo trukmės rezultatai bei tuo pačiu mažinsime mirtingumo nuo šios ligos procentą, kuris, deja, Lietuvoje dar yra gana aukštas lyginant su kitomis šalimis“, – sakė B.Brasiūnienė.
