Apsaugą nuo COVID-19 ligos ir jos komplikacijų suteikia skiepai, veido kaukės, asmeninės higienos laikymasis. Skiepai padeda apsisaugoti nuo sunkių ligos komplikacijų, tačiau medikai be išimties gydo visus pacientus.
Panašūs dėsniai galioja ir kitų ligų atvejais – pacientai solidariai gydomi. Tiesa, nuo pačių pacientų indėlio priklauso, kiek tas gydymas kainuos valstybei.
O profesorius Saulius Čaplinskas, pasakodamas apie pasaulio kovą su koronavirusu, pasitelkė rūkančiųjų pavyzdį. Dalis rūkančiųjų, susidūrę su sveikatos problemomis, patenka į gydymo įstaigas, kur jais rūpinamasi be išimčių ir už valstybės lėšas – kaip ir kitais pacientais.
Žmonės linkę save apgaudinėti
Vertindamas rūkančiųjų pavyzdį psichiatras Jaunius Urbutis pažymi, kad žmonės labiau ne susitaiko su padariniais, o save apgaudinėja. Jis priduria, kad iš visų dažniausiai įvardijamų priklausomybių alkoholizmas lemia ryškesnius elgesio ir socialinės dezadaptacijos pokyčius. Rūkymo žala dažniausiai smogia vėliau ir dažnai tarsi netikėtai.
„Rūkantieji neretai sako, kad jei kažkas ir nutiks sveikatai, tai negreitai. Prisimena pavyzdžius, kai artimasis rūkė keliasdešimt metų ir niekuo nesusirgo, o štai kitas, niekada nerūkęs mirė nuo plaučių vėžio. Vadinčiau tai saviapgaule, savęs nuteikimu, kad jei kitam nebuvo, nebus ir tau“, – sako J.Urbutis.
Prie tokio nusiteikimo kalbant apie visas ligas, anot pašnekovo, šiek tiek prisideda ir tai, kad beveik visas gydymas yra nemokamas – pacientų gydymą apmoka valstybė. J.Urbutis teigia, kad dėl to susidaro įspūdis, esą gydymas praranda vertę.
Jo nuomone, todėl žmonės neieško sveikesnių ar bent jau mažiau kenksmingų alternatyvų – jie supranta, kad prireikus sulauks pagalbos.
Svarbus ir finansinis aspektas. Kiekvieno paciento gydymo kaina nevienoda – ji priklauso nuo žmogaus būklės ir priemonių, kurių jis pats ėmėsi, kad jaustųsi geriau. J.Urbutis neslepia, kad jį stebina, kaip įpročiai iškreipia pinigų vertę.
„Šiuo klausimu rūkančiuosius galima palyginti su piktnaudžiaujančiais alkoholiu. Pastarieji išleidžia krūvą pinigų. Specialistai jiems pasiūlo alternatyvų – pavyzdžiui, pasilikti gurkšnojimo ritualą vartojant pomidorų sultis. Tačiau labai dažnai kyla paradoksas: tokiam asmeniui nebuvo gaila nusipirkti šešias skardines alaus, o vietoj to įsigyti kelis pakelius sulčių jam jau per brangu. Tai rodo, kad visų pirma reikia dirbti su žmonių mąstymu“, – pabrėžia psichiatras.
Informacija ir alternatyvos duotų naudos
Specialistas tvirtina, kad žmonių švietimas, o ne jų smerkimas yra raktas į sėkmę. Smerkimas, anot jo, retai duoda vaisių, todėl svarbu teikti pasiūlymus ir informaciją.
Į vadinamuosius „veipus“ galima prisidėti priedų, o jaunimas prisideda sunkiai suvokiamų ingredientų. Dėl to už Atlanto fiksuota ne viena mirtis.
Kalbėdamas apie informacijos stokos atvejus J.Urbutis prisimena garinimo priemonių, vadinamųjų „veipų“, netinkamo naudojimo padarinius Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Į vadinamuosius „veipus“ galima prisidėti priedų, o jaunimas prisideda sunkiai suvokiamų ingredientų. Dėl to už Atlanto fiksuota ne viena mirtis“, – sako jis.
Ir nors patyrusiems rūkoriams cigaretę išmainyti į nikotino turintį, tačiau mažiau kenksmingą produktą yra sudėtinga, psichiatras dalijasi teigiama Europos šalių patirtimi.
„Skandinavijoje kelis dešimtmečius kaupiami duomenys, kaip keitėsi rūkančių vyrų ir moterų bei tų, kurie pradėjo naudoti nedeginamo tabako gaminius – tabako pagalvėles, dedamas tarp lūpos dantenų, – skaičius.
Statistika rodo, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų per tuos kelis dešimtmečius žymiai smuko. Skandinavai dabar yra lyderiai pagal mažiausią mirtingumą Europos Sąjungoje. Tokios alternatyvos duoda naudos, apie tai reikia kalbėti, kaupti duomenis ir pagal tai daryti išvadas“, – priduria J.Urbutis.
Specialistas sako, kad su medikais nemažai diskutuoja apie mažesnės žalos produktus ir alternatyvų naudojimą. Jis pažymi, kad pagal įstatymus medikai negali siūlyti potencialiai mažiau žalingų tabako alternatyvų.
