Apie tai, kaip įveikti baimę užsikrėsti koronavirusu, kol ji nevirto fobija, 15min kalbėjosi su psichiatru Raimundu Alekna.
– Nuo pavasario tema apie pandemiją yra visur. Pabėgti nuo jos kažkiek pavyko vasarą, tačiau rudenį viskas sugrįžo su trenksmu. Informacija apie naujus atvejus, susirgimų antirekordus ir mirtis mus atakuoja kasdien – kartais net kelis kartus per parą. Natūralu, kad daugelis imame jausti baimę užsikrėsti, susirgti ir numirti. Ką daryti, kad tai nevirstų perdėtu atsargumu ir užsidarymu namuose?
– Baimė gali būti visiškai sveika – kaip visiems būdingas natūralus jausmas. Ji verčia saugotis, adekvačiai įvertinus situaciją. Bet baimė gali būti ir neurotinė. Tai yra susiję su vaikystėje patirtais išgyvenimais, kurie ir sąlygoja įsivaizduojamus pavojus ateityje. Ši baimė nėra brandi. Žmogus, jaučiantis neurotinę baimę, yra tarsi sustingęs praeities išgyvenimuose, nesielgia adekvačiai esamoje situacijoje. Tai gali tapti pavojinga būsena. Tokia baimė lems katastrofinių minčių atsiradimą bei su jomis susijusį neracionalų elgesį, reaguojant į situaciją.
Iracionalus elgesys verčia klysti, o tai gali padidinti riziką susirgti tuo, ko labiausiai bijai. Net, jeigu ir nesusirgsi COVID-19, kurio bijai, pastovus nerimas žmogų gali taip išvarginti, kad sutriks psichinė sveikata. Visa tai gali pasireikšti įvairiais simptomais – nuo nemigos iki fobijų ar kitų pakankamai rimtų psichikos sutrikimų, kuriuos tikrai reikės gydyti.
– Gal galima apibendrinti, ką jausti, kalbant apie koronavirusą, yra normalu? Klausiu todėl, kad reakcijos visuomenėje be galo skirtingos: nuo tokių, kurie ignoruoja rekomendacijas ir net reikalavimus tinkamai dėvėti apsaugines priemones, iki tokių, kurie visiškai apriboja socialinius ryšius, užsidaro namuose ir pan.
– Visiškai normalu jausti susirūpinimą. COVID-19 visam pasauliui yra tarsi įspėjamasis signalas ir priminimas, kad infekcinės ligos niekur neišgaravo. Taip pat, kad nuo jų net ir mirštama: ar tai būtų tuberkuliozė, ar gripo komplikacijos, ar dar kita užkrečiama liga, kuri plinta dėl to, kad žmogus nesilaiko elementariausių higienos, fizinio atstumo reikalavimų. Visuomeniniame transporte visais laikais buvo rizika užsikrėsti, pavyzdžiui, tuberkulioze, jau nekalbu apie gripą. Žmonės į tai visai nekreipdavo dėmesio, nors skaičiai – tiek susirgimų, tiek ir mirtingumo – nuo šių ligų visada buvo dideli.
Adekvatus reagavimas į situaciją yra rekomendacijų laikymasis. Paimkime Norvegiją, kuri, sakyčiau, labai pavyzdingai suvaldė koronaviruso sergamumo situaciją. Kurį laiką ir Lietuvoje buvo tikrai ne blogiau, o vienu metu – net ir geriau nei Norvegijoje (kalbant apie užsikrėtusių koronavirusu skaičių – aut. past.).
Adekvatus reagavimas į situaciją yra rekomendacijų laikymasis.
Kodėl taip yra? Nes visuomenė sąmoninga. Žmonės įsiklauso į rekomendacijas. Individualiai vertina savo rizikas ir vengia to, kas jiems kelia pavojų. Žmonės nesielgia bravūriškai, neatsakingai. Tai – brandžios visuomenės pavyzdys. Neurotinei visuomenė būdingi kraštutinumai: vieni labai bijo ir perdėtai saugosi, o kiti – pernelyg drąsūs. Deja, bet pas mus galima pastebėti nemažai neurotinės baimės, gimdomas tam tikras maišto apraiškas, kuriomis nesąmoningai bandoma paslėpti savo nesaugumo bei nevisavertiškumo jausmą.
Tie lietuviai, kurie laikosi reikalavimų ir dėvi apsaugines veido kaukes, tikrai nėra hiperišsigandę. Jų reakcija adekvati tų paminėtų drąsuolių atžvilgiu. Juk tie, kurie saugojasi, turi galimybę neužsikrėsti. O virusą šiuo metu labiausiai platina tie, kurie ignoruoja rekomendacijas saugotis.
– Gal tas maištas taip pat kyla iš baimės? Juk maži vaikai ar paaugliai tam tikrose situacijose, kuriose jaučia baimę, elgiasi neadekvačiai?
– Be jokios abejonės taip: tai yra pabėgimas nuo nepatogios realybės bei to pasekoje atsiradusio emocinio santykio su savimi. Ko gero, tai yra neįsisąmoninta baimė iš praeityje patirtų psichotraumuojančių situacijų. Ji kompensuojama perdėtai drąsiu elgesiu. Tai vos ne mirties neigimas. Tokia reakcija parodo žmogaus nebrandumą. Nes brandi asmenybė jaučia atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Toks elgesys – demonstratyvus kaukės nedėvėjimas ar saviizoliacijos reikalavimų nesilaikymas ir pan. – yra labai neatsakingas tų žmonių, kurie turi didesnę riziką užsikrėsti koronavirusu ir kuriems tas COVID-19 labiau pavojingas, atžvilgiu.
– Savo aplinkoje visi turbūt turime ne tik „maištininkų“, bet ir tokių, kurie dėl koronaviruso, regis, „pažadino“ savyje glūdėjusias fobijas: užsidarė namuose, visiškai apribojo socialinius kontaktus ir gyvena nevisavertį gyvenimą. Kas lemia, kaip reaguosime?
– Visos pažeidžiamos asmenybės į stresuojančius faktorius reaguoja jautriau. Tuomet jie pereina į vadinamąją archaišką būseną, kurioje jų išgyvenimo strategijos būna nebrandžios, reikalaujančios kitų pagalbos. Labai dažnai jos pasireiškia sutrikus sveikatai ar susidūrus su sunkesnėmis problemomis. Viena iš nebrandžių išgyvenimo strategijų gali būti psichologinių faktorių sąlygotos liguistos būsenos atsiradimas. Ne vienas mūsų vaikystėje esame patyrę, kad „susirgus“ išsisprendžia kai kurios problemos: į mokyklą nereikia eiti, išvengi kažkokių užduočių namuose. Tas polinkis pabėgti per susirgimus nuo problemų sprendimo yra būdingas daugeliui žmonių. Vis dėlto tokia reakcija (užsidarymas namuose ir pan.) greičiausiai bus būdinga tiems, kurie yra turėję panašių patirčių vaikystėje. Jų gali neprisiminti būdamas vidutinio amžiaus, tačiau senatvėje į tam tikras problemas gali pradėti reaguoti vėl taip pat, kaip ir vaikystėje.
– Kokie simptomai, jausmai išduoda, kad mano reakcija į koronavirusą nėra sveika? Į ką būtina atkreipti dėmesį?
– Tai neturi varginti. Sunerimti reikėtų, jeigu pradedate pastebėti, jog nuolat sekate žinias apie tai, kas vyksta pasaulyje su koronavirusu. T.y. sekate statistiką, kiek susirgo, kiek pasveiko, kiek mirė, ypač daug dėmesio skirdami mirtims ir susirgimams bei, jei tai kenkia mūsų kasdieniam funkcionavimui, atsiliepia darbingumui, trikdo normalų miegą, pradeda trūkinėti turimi socialiniai ryšiai, bijome bet kokio galimo viešo susibūrimo. Visa tai rodo, kad reakcija jau nebėra adekvati.
– Kaip sau padėti?
– Labai svarbu struktūruoti paros laiką, nes pastovus ir įprastas dienos režimas sąlygoja saugumo jausmą. O kai jautiesi saugus, į viską žiūri adekvačiau ir kūrybiškiau. Todėl svarbu palaikyti nusistovėjusias darbo ir poilsio rutinas.
Žinoma, galbūt kai kas mėgo lankyti teatrus, koncertus, sporto salę, o dabar to nedaro. Galų gale keliauti... Staiga viso to netekus iš pradžių gali būti sudėtinga atrasti sau įprastą balansą. Tačiau tokiu atveju svarbu sugalvoti kuo visa tai pakeisti. Juk sportuoti galima ir namuose ar kieme. Jei domiesi kultūra – internete ir net televizijoje dabar yra daugybė virtualių koncertų ir spektaklių. O keliauti galima ir po Lietuvą – daugelis šią vasarą turėjo progą įsitikinti, kiek daug joje galima atrasti.
– Ačiū už pokalbį!
Kiekvienam prieinama psichologinė pagalba — visuomenės sveikatos biuruose
Verta žinoti, kad nuo rugsėjo su koronaviruso situacijos sukeltu stresu, nerimu ir kitais psichologiniais sunkumais susiduriantiems gyventojams pagalbą teikia savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai (VSB). Konsultacijos nemokamos, o pageidaujant — ir anonimiškos. Jeigu norite gauti nemokamą psichologinę pagalbą, jums nereikia gydytojo siuntimo, o užtenka paskambinti į artimiausią visuomenės sveikatos biurą ir užsiregistruoti.
Jeigu norite gauti nemokamą psichologinę pagalbą, jums nereikia gydytojo siuntimo.
Kontaktus rasite interneto svetainėje www.pagalbasau.lt, daugiau informacijos — ČIA.
Svarbu pažymėti, kad paslaugos orientuotos į psichikos sveikatos stiprinimą ir prevenciją, o ne sutrikimų gydymą.
Tai reiškia, kad šias nemokamas paslaugas gaus žmonės, kurie patirdami neigiamas koronaviruso pasekmes, ilgesnį laiką išgyvena stresą, nerimą, pyktį ir kitus neigiamus jausmus, tačiau jiems psichinis sutrikimas nėra diagnozuotas.
Esant psichikos ir elgesio sutrikimams, kai žmogus nuolat dėl to bendrauja su gydytojais specialistais, jis toliau tęsia bendravimą ir gydymą įprasta tvarka, t. y. tokiu atveju gyventojas turėtų kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisirašęs.
