Atsakomybė – lyg karšta bulvė
Visos institucijos lyg ir sutarė, jog reikėtų parengti naujus teisės aktus ar atlikti galiojančių pakeitimus. SAM net buvo sudaryta speciali darbo grupė. Praėjusių metų rugsėjį Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis įpareigojo SAM ir Teisingumo ministeriją informuoti apie darbų įgyvendinimo eigą ir rezultatus.
Praėjo metai – į priekį nepasistūmėta nė per žingsnį. Tiesa, gruodį ministrė Rimantė Šalaševičiūtė karštą bulvę permetė į Teisingumo ministerijos daržą.
„Siūlome pavesti Teisingumo ministerijai parengti Baudžiamojo kodekso 98 str. pakeitimą, nurodant, kad priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas vykdomas Vyriausybės įgaliotos įstaigos nustatyta tvarka“, – rašė R.Šalaševičiūtė.
Ties tuo viskas ir sustojo.
Nuosprendis net neapžiūrėjus paciento
Seimo kontrolierių įstaigos atstovas ryšiams su visuomene Vytautas Valentinavičius pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių teismo ir Europos komiteto atstovai, lankydamiesi Lietuvoje 2008 ir 2012 metais, ne kartą atkreipė dėmesį į žmonių, turinčių psichikos negalią, teisių pažeidimus.
Todėl Seimo kontrolieriai dažnai naudojasi teise savo iniciatyva atlikti tyrimą ir teikti rekomendacijas bei pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, jei tai būtina, siekiant užtikrinti žmogaus teises, asmens teisę į gerą viešąjį administravimą.
Žmogus praranda net galimybę įrodyti, kad pasveiko. Telieka jo žodis prieš psichiatro.
„Seimo kontrolierių įstaiga gauna nemažai skundų dėl asmenų, turinčių psichikos negalią, žmogaus teisių pažeidimų. Vienas ryškesnių skundų dėl Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, kai ištyrus piliečio, kuriam atstovavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas, skundą buvo konstatuota, jog ligoninė netinkamai užtikrino priverstinai hospitalizuotų asmenų teises būti informuojamiems apie galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba“, – aiškino V.Valentinavičius.
Be to, jis priminė šokiruojantį atvejį, kai Centro poliklinikos gydytoja psichiatrė išrašė nukreipimą guldyti pacientą į ligoninę, net jo neapžiūrėjusi.
„Po atlikto Seimo kontrolieriaus tyrimo Centro poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytojai psichiatrei buvo skirta drausminė nuobauda. Centro poliklinikos psichikos sveikatos centro vedėja įspėta ir įpareigota griežtai kontroliuoti pacientų nukreipimą į stacionarą bei teisę į informacijos apie jų sveikatą konfidencialumą“, – pasakojo V.Valentinavičius.
Trūkstant priverstinio ambulatorinio stebėjimo tvarkos reglamentavimo, Seimo kontrolieriai nuogąstauja, kad žmogus praranda net galimybę įrodyti, kad pasveiko. Telieka jo žodis prieš psichiatro. Teismas visada atsižvelgia į specialisto rekomendaciją, o ją užginčyti pacientas net neturi apčiuopiamų argumentų.
Svarbiausia – žmogaus dalyvavimas
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pavaduotoja teisės klausimais Natalija Bitiukova aiškino, kad, kol kokia nors nuostata nėra reglamentuota, nežinia, ar kieno nors atlikti veiksmai yra teisėti, ar ne.
Jei vadovausimės nereglamentuotomis nuostatomis, kiekvienas ir taikys jas pagal savo įsivaizdavimą.
Dar ne taip seniai teismas žmogų veiksniu ar neveiksniu galėjo paskelbti jam už akių.
„Klausimas, kiek tavo dalyvavimas galimas, persvarstant vienas ar kitas nustatytas medicinines priemones. Teisinėje valstybėje labai svarbus žmogaus dalyvavimas, jo įtraukimas. Jei vadovausimės nereglamentuotomis nuostatomis, kiekvienas ir taikys jas pagal savo įsivaizdavimą. Kažkokie objektyvūs vertinimo kriterijai turi būti nustatyti“, – kalbėjo teisininkė.
