– Kas labiau padeda susirgusiam depresija žmogui – išsikalbėjimas ar vaistai?
– Negalima visiškai atmesti nei vieno, nei kito. Kadangi tai yra polietiologinė liga, veiksnių, darančių įtaką jos atsiradimui, yra begalė. Vaistai yra svarbu, ypač kai kalbame apie sunkią depresiją, tokiu atveju vien pokalbiais žmogaus nepagydysi.
Depresijai įtakos turi ir tam tikri mūsų asmenybės ypatumai, mūsų gebėjimas susitvarkyti su stresu. Jei žmogus neturi streso įveikimo mechanizmų, vaistai nepadės. Jie sutvarko tik biologinius dalykus, o emocinius aspektus galima susitvarkyti tik gaunant paramą, kartais ir psichoterapiją.
Be galo svarbus yra šeimos ir aplinkinių palaikymas, galėjimas pasikalbėti su jais. Neretai tenka gydyti žmones, kurių šeima nepalaiko. Žmogui gali duoti pačių geriausių vaistų ir biologiniai dalykai puikiai susitvarkys. Tačiau jis grįžta į šeimą, kur jo nesupranta, jį žemina, kur jis patiria smurtą ir jo būsena vėl suprastėja.
Jei kažkas nepasisekė darbe ar kitoje veikloje, tai gali veikti kaip depresiją sukeliantis veiksnys. Kuo daugiau tokių veiksnių, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus gali susirgti.
– Visuomenėje tvyro nuomonė, kad depresija suserga tik žmonės, kurie turi daug problemų – šeimoje, darbe, finansinių ir pan. Žmogaus, kuris tokių problemų neturi ir suserga depresija, dažnai kiti nesupranta. Ar gali žmogus, neturintis tokių didelių problemų, susirgti depresija?
– Tikrai taip. Tada jau kalbame apie endogeninę depresiją, kai žmogus gali būti išsilavinęs, turėti palankią aplinką. Tačiau sukrenta veiksniai, ypač susiję su genetika, ir nors jam viskas yra gerai, užsiveda vidiniai žmogaus mechanizmai ir jis gali susirgti. Nuotaikų sutrikimams, depresijai įtakos turi ir paveldimumas.
Jei kažkas nepasisekė darbe ar kitoje veikloje, tai gali veikti kaip depresiją sukeliantis veiksnys. Kuo daugiau tokių veiksnių, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus gali susirgti.
