– Kokius elgesio pakitimus pastebėjus, reikia sunerimti, kad šeimos narys ar kitas artimas žmogus gali sirgti depresija?
– Reikia stebėti žmogaus nuotaiką. Jeigu jis iki tol buvo laimingas, šypsojosi, o dabar matote, kad pradėjo mažiau bendrauti su artimaisiais, yra liūdnesnis, atsisako savo ankstesnės veiklos, kuri jam teikė džiaugsmo, atsiriboja nuo kitų žmonių, pradeda daugiau gulėti lovoje, apriboja fizinį aktyvumą, reiktų atkreipti dėmesį.
Ypač svarbu, jei žmogus pradeda sakyti, kad jis niekam nebereikalingas, kad gyvenimas yra beprasmiškas, kad nėra vilties, pradeda kalbėti apie pasitraukimą iš gyvenimo – tai ženklas, kad jam reikalinga pagalba.
– Dažnai paklausus žmogaus, ar jam viskas gerai, jis atsako trumpai – taip, nes nenori, kad jo būtų klausiama apie jį kankinančias problemas. Ką geriau daryti tokiu atveju – palikti jį ramybėje, ar visgi bandyti išsiaiškinti, kas neduoda jam ramybės?
– Mes, lietuviai, apskritai esame emociškai neraštinga tauta. Jeigu paklausi žmogaus, kaip jis jaučiasi, tai dažniausiai yra minimos trys savijautos – gerai, blogai arba vidutiniškai. Tai nieko nereiškia, nes viduje žmogų gali slėgti didžiulis skausmas.
Žmogus gali apskritai būti nepratęs, kad juo kažkas nuoširdžiai domėtųsi ir jis tiesiog atsako trumpai, kad nuo jo atstotų. Tačiau jei iš tiesų yra matomi pakitimo ženklai žmogaus nuotaikoje, elgesyje, išvaizdoje, tai jokiu būdu reikia nepalikti žmogaus su jo tokiu atsakymu.
Jis gal tiesiog nepasitiki, o kad užsitarnautumėt jo pasitikėjimą, reikia tikrai nuoširdžiai belstis į žmogų, o ne praeinant pro šalį leptelti kokią socialiai priimtina frazę. Domėjimąsi žmogumi reikia parodyti, nes jeigu kažkas žmoguje kaupiasi labai ilgai, ne taip paprasta paklausus vieną klausimą gauti išsamų ir nuoširdų atsakymą. Tam, kad atvertum žmogų, reikia nemažai laiko.
– Kuo sergančiajam depresija gali padėti jo šeimos nariai ar draugai?
– Pirmiausia tai pasistengti suprasti, kas su tuo žmogumi vyksta. Jei tikrai žinai, kad tavo šeimos narys serga depresija, reiktų daugiau pasiskaityti, pasidomėti šia liga. Dabar yra įvairių klubų, palaikymo grupių sergančiųjų artimiesiems. Svarbiausia yra palaikymas.
Didžiausia žala sergančiam žmogui yra kai sakoma, kad tai tinginystė, kad „anksčiau buvo kolūkiai, reikėdavo dirbti ir nebūdavo jokių depresijų“. Jeigu artimi žmonės taip kalba, tai jokio palaikymo tikrai nėra.
Jei tikrai žinai, kad tavo šeimos narys serga depresija, reiktų daugiau pasiskaityti, pasidomėti šia liga.
Taip pat svarbu suprasti vaistų vartojimo svarbą. Būna atvejų, kai žmogus tikrai serga sunkia depresija, o atėjęs šeimos narys sako, kad vaistai nereikalingi, jie gers žoleles. Kai žmogui yra sunki depresija, didelė savižudybės rizika, jam tikrai reikalingi vaistai.
Reikia palaikyti ir suprasti, kad jis vartoja vaistus, suteikti emocinę paramą, kai žmogus eina pas psichologą, psichoterapeutą. Kartu užsiimti su sergančiuoju fizine ar kokia kita bendra smagia veikla, nepalikti jo vieno ir kalbėtis su juo, girdėti tą žmogų, suprasti ko jam reikia. Svarbu ir nepamiršti paklausti „Kuo galėčiau tau padėti?“
– Ar tokios emocinės paramos tarnybos, kaip „Jaunimo linija“, „Vilties linija“ ir pan., gali suteikti pagalbos depresija sergančiam žmogui?
– Manau, kad tikrai taip. Būna, kad žmogus patenka į ligoninę ir jis ten gauna visą reikalingą pagalbą: vaistus, pokalbius su psichologu, su psichoterapeutu, užimtumą. Jis gauna daug pagalbos, tačiau išėjęs iš ligoninės grįžta į jo nepalaikančią šeimą, tuomet ta visa suteikta pagalba tiesiog beprasmė.
Tai, kad yra telefono numeris, kuriuo jis gali paskambinti, pasikalbėti ir gauti emocinę paramą, yra labai daug. Mūsų ligos yra labai stigmatizuojamos ir kai žmogus išėjęs iš ligoninės negauna pagalbos, jam sako, kad tu esi tinginys, nors iš tikro jis serga, jį labai slegia, jam kyla mintys, kad jis nieko nevertas ir jis nori nusižudyti.
Labai šaunu, kad yra tokios linijos, kur jis gali paskambinti ir pasakyti ne tai, kad jis serga ar sirgo, bet tai, jog jam sunku, jis gali išsikalbėti ir nusimesti emocinį krūvį. Tuo skambučiu gal visų problemų neišspręsim, bet paskambinus žmogui ir pasakius, kad jis galvoja apie savižudybę su juo bus kalbama ir savižudybės rizika sumažės arba visai išnyks. O tai yra labai svarbu.
„Jaunimo linija“ vykdo kampaniją „Padovanok ausį“, kuri skirta atkreipti dėmesį į itin aktualią problemą – depresiją ir kitus emocinius sunkumus. Padovanoti ausį ar tiesiog paremti „Jaunimo liniją“ galima skambinant trumpuoju numeriu 1407 (kaina – 2,9 Eur) arba internetinėje svetainėje adresu padovanokausi.lt. Čia taip pat rasite daugiau informacijos apie kampaniją ir depresiją bei patarimų, kaip sunkią akimirką padėti sau ir kitam.
