Dvi priklausomybių grupės
Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo Abstinencijos gydymo skyriaus vedėjos Godos Tikniūtės, priklausomybės skirstomos į dvi dideles grupes. Pirmoji apima priklausomybes nuo psichoaktyvių medžiagų, iš kurių labiausiai paplitusi – alkoholis, nes jis labiausiai prieinamas, jį lengva vartoti.
„Priklausomybė dažnai suvokiama kaip socialiai labai pastebimas alkoholio ar kitos medžiagos vartojimas. Tačiau priklausomybė nėra vien statiškas rezultatas ir ji neatsiranda staiga. Apie ją būtina kalbėti kaip apie procesą.
Viskas prasideda nuo pavienio vartojimo, kuris kai kuriems žmonėms pereina į rizikingą vartojimą, o vėliau ir į priklausomybę. Taip pat noriu išsklaidyti mitą, kad yra kažkoks kiekis, kuris visiškai nepavojingas. Tai netiesa. Bet koks psichoaktyvios medžiagos vartojimas veikia organizmą ir gali atverti kelią progresuojančiam priklausomybės vystymosi procesui“, – pabrėžė pašnekovė.
Priklausomybė nuo alkoholio dažniausiai vystosi ne vienerius metus, o, pavyzdžiui, vartojant opiatus priklausomybės sindromas gali progresuoti itin greitai.
Kita priklausomybių grupė – elgesio priklausomybės. Dabartinėje ligų klasifikacijoje, kuri taikoma Lietuvoje, įtrauktas tik patologinis potraukis azartiniams lošimams, tačiau kitur naudojamoje DSM-5 klasifikacijoje minima, kad priklausomo elgesio bruožai atsispindi ir sutrikusiose interneto naudojimo, sekso, valgymo, sportavimo, plastinės chirurgijos paslaugų naudojimo veiklose. Prie lošimų sutrikimo ten pridėtas ir internetinių žaidimų sutrikimas, kuris laikomas reikalaujančiu ateities tyrimų.
6 priklausomybės kriterijai
Priklausomybei nustatyti taikomi šeši kriterijai. Jeigu pasireiškia bent 3 kriterijai, jau diagnozuojama priklausomybė. Kriterijų deriniai gali būti patys įvairiausi – tai rodo, kokia simptomiškai įvairialypė yra ši liga – skirtingiems žmonėms ji gali pasireikšti skirtingai. Todėl bus reikalingi ir skirtingi gydymo metodai.
Pasak G.Tikniūtės, pirmasis kriterijus – didelis potraukis vartoti tam tikrą medžiagą arba kartoti tam tikrą žalingą elgesį. Tai pagrindinis priklausomybės simptomas.
Antrasis kriterijus – abstinencijos simptomai, dažniausia priešingi tiems, kurie pasireiškia pavartojus. Pavyzdžiui, jeigu išgėrę ar lošdami jaučiamės atsipalaidavę, abstinencijos metu pasireikš nerimas ir įtampa.
Trečiasis kriterijus – sunku valdyti alkoholio vartojimo pradžią, pabaigą, sunku nutraukti jo vartojimą.
Ketvirtasis – padidėjusi alkoholio tolerancija, kai tam pačiam efektui pasiekti reikalingas vis didesnis kiekis medžiagos.
Penktasis – susiaurėję interesai, kai mažėja pomėgių, silpnėja domėjimasis jais, nes gyvenimas ima suktis apie alkoholį (kaip jo gauti, kaip nuslėpti vartojimą ir pan.).
Šeštasis – net ir suvokdamas, kad alkoholio vartojimas daro žalą, žmogus vis tiek jį vartoja.
„Beje, labai dažna priklausomybė yra rūkymas, nors pagal besikreipiančių dėl jos žmonių skaičių tai neadekvačiai reta priklausomybė, nes dažnai nelaikoma problema. Tačiau vienas iš priklausomybės požymių ir yra būtent toks – pats žmogus nepripažįsta, kad yra priklausomas. Todėl ir priklausomybę nuo alkoholio žmonės pripažįsta gana vėlai. Ne veltui priklausomybė vadinama neigimo liga.
Turbūt visi aplinkoje turime žmonių, kurie sako, kad vartoja kaip visi, nors aplinkiniams jau aišku, kad žmogus turi problemą. Įdomiausia, kad žmogus nemeluoja, jis tikrai taip mano. Suveikia gynybos mechanizmas, apsaugantis žmogų nuo iš vidaus kylančio nerimo. Tačiau neigimas turi labai rimtas pasekmes.
Kaip sakau pacientams, jeigu vieną kartą netyčia išgėrei tualeto valiklio, antrą kartą jo niekada negersi. O nuo alkoholio priklausomas žmogus gali būti netgi praradęs viską, ką turi, bet ir toliau geria, nepaisydamas žalos“, – aiškino gydytoja psichiatrė psichoterapeutė.
Priklausomybės išsivystymo mechanizmas
Kaip „užgrobiamas“ motyvacijos centras žmogaus smegenyse? Kitaip tariant, kaip atsitinka, kad žmogus savo noru kenkia sau ir net sumoka viskuo, ką turi, kad tik galėtų vartoti psichoaktyvias medžiagas ar kartoti priklausomą elgesį?
„Mūsų psichika turi vadinamąją atlygio sistemą, kuria mes apdovanojame save. Vaizdžiai tariant, žmogaus smegenys ir organizmas gamina įvairių rūšių „narkotikus“. Psichoaktyvios medžiagos mus veikia būtent dėl to, kad panašios medžiagos gaminamos ir mūsų organizme, smegenys turi jų receptorius. Šios medžiagos reikalingos, kad turėtume motyvacijos atlikti sunkų darbą, po kurio patiriame malonumą.
Pavyzdžiui, gimdytume vaikus, mokytumėmės, dirbtume ir pan. Taigi, gyvenime, norint gauti atpildą, reikia nuveikti nemažą darbą. O čia atsigeri alaus arba parūkai kanapių ir patiri atpildą be jokių pastangų“, – pasakojo G.Tikniūtė.
Tačiau pasišalinus medžiagai iš organizmo prasideda abstinencijos simptomai – kiek buvo gerai vakare, tiek blogai – kitą dieną. Blogiausia, pasak pašnekovės, kad savijautos kreivė negrįžta visiškai atgal, iki įsivaizduojamo nulio, o lieka vos vos žemiau nulio. Tai reiškia, kad nėra didelės depresijos ar nerimo, bet žmogus jaučia, kad būna ir geriau. Tuomet pats paprasčiausias būdas – vėl pavartoti tos pačios medžiagos. Antraip reikėtų labai stengtis, kažką daryti, kad vėl pakeltum savo nuotaikos kreivę į aukštesnį lygį.
„Tokiu būdu žmogus tiesiog pradeda kartoti vartojimą nors, noriu pabrėžti, priklausomybės šioje stadijoje dar nėra. Tiesiog sutrinka pusiausvyra, vaizdžiai tariant, nulis atsiranda ties minus penkiais. Galiausiai ateina riba, kai žmogus vartoja tik tam, kad jo nuotaika pagerėtų bent iki nulio“, – aiškino specialistė.
Pasak jos, tie patys procesai vyksta ir elgesio priklausomybių atveju, t.y. taip pat jaučiami abstinencijos simptomai. Priklausomybės atveju abstinencijos simptomų stiprumas lygus poveikio, kurį daro tam tikros medžiagos vartojimas ar elgesys, stiprumui, tik simptomai yra su priešingu ženklu.
Jeigu žmogus, pavyzdžiui, lošdamas jaučiasi laimingas, negalėdamas lošti jis jaus tokio paties stiprumo įtampą ir nerimą.
Kokia pagalba efektyviausia
„Kalbant apie pagalbos galimybes, labai svarbu, kad ją gautų ne tik priklausomas žmogus, bet ir jo artimieji, nes priklausomybė – visos šeimos liga. Pagalba tikrai prieinama – tiek priklausomybės ligų centruose, tiek savitarpio pagalbos grupėse – anoniminių alkoholikų (AA) bei priklausomų žmonių artimųjų (Al-ANON). Šios grupės prieinamos daugelyje miestų, jos nemokamos, vyksta dažnai.
Taip pat labai svarbu, kad gydymas būtų kompleksinis. Daugelis detoksikuojasi ir įsivaizduoja, kad jau pasveiko. Tačiau išėję iš detoksikacijos žmonės labai greitai vėl pradeda vartoti, jeigu nesigydo toliau.
Kadangi smegenyse įvyksta labai apčiuopiami biologiniai pokyčiai, svarbus ir medikamentinis gydymas, bet jis nėra pirmos eilės gydymas, išskyrus detoksikacijos stadiją. Po jos labai svarbios tampa specialistų konsultacijos ir savitarpio pagalbos grupės.
Taip pat tokiam žmogui būtina gauti socialinę pagalbą, nes dėl savo ligos jis dažniausiai patiria socialinį deficitą. Visa tai padeda žmogui atsistoti ant savo kojų. Niekas nevaikšto su ramentu, nes patinka ramentas, todėl reikia išmokyti žmogų adaptyvių įveikos būdų reguliuojant savo nuotaiką, tvarkantis su nerimu, ugdant bendravimo įgūdžius“, – teigė G.Tikniūtė.
Pasak jos, priklausomybė neįsivaizduojama be kopriklausomybės. Vartotojai negalėtų taip lengvai vartoti, jei nebūtų už jų nugarų artimųjų, kurie skambina į darbą pasakyti, kad vyras apsirgo, nors iš tiesų jis pagiringas.
Šiuo atveju labai svarbu suprasti, kad geriausia pagalba – nepadėti, nenešti už žmogų jo lagamino, nežaisti žaidimo, kurį primeta priklausomas žmogus.
„Bėda ta, kad visų aplinkinių gyvenimas sukasi apie priklausomą žmogų ir taip palaiko jo ligą. Nors mums atrodo, kad darome gerą darbą, aukojamės, padedame, tai yra žala. Kai priklausomų žmonių artimieji pradeda gyventi savo gyvenimą, labiau rūpintis savimi, kartais būna taip, kad prasideda ir priklausomo žmogaus sveikimas. Kol žmogus motyvuotas tik vartoti, neverta net gaišti laiko įkalbinėjant jį gydytis. Tai tuščių šovinių šaudymas. Būna, kad artimieji įdeda milžiniškas pastangas, kad paguldytų žmogų detoksikuotis, tačiau jis nenori tęsti gydymo.“
Daugiau naudingos informacijos apie priklausomybes rasite čia.
Suprasti akimirksniu
- Požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Padidėjęs suvartojamo alkoholio kiekis, dažnumas ir poreikis, o pradėjus – sunku sustoti;
- Jaučiamas noras vartoti alkoholį tik pabudus ryte;
- Padidėjusi tolerancija alkoholiui;
- Jaučiami fiziniai abstinencijos simptomai, tokie kaip: padidėjęs prakaitavimas, drebulys ir pykinimas, kurie praeina išgėrus alkoholio.
- Kyla nerimo jausmas, depresija, mintys apie savižudybę – visa tai gali išsivystyti dėl reguliaraus ir stipraus alkoholio vartojimo. Jis trikdo neuromediatorių veiklą, kurie reikalingi gerai psichinei sveikatai;
- Daugiau patarimų apie priklausomybę nuo alkoholio rasite interneto puslapyje „Pagalba sau“.