Kas yra psichikos sveikata?
K.Levickaitė aiškina, kad puiki psichikos sveikata – tai daugiau nei tik konkrečios ligos nebuvimas. Anot jos, „sveikas“ žmogus geba džiaugtis savo gyvenimu, jį realizuoti, bendrauti su kitais ir jausti jiems pagarbą, dirbti ir džiaugtis savo darbu, visavertiškai funkcionuoti, būti taikoje su savimi ir t.t. Gebėjimas išgyventi visą spektrą nuotaikų taip pat liudija psichikos sveikatos stabilumą.
„Apie psichikos sveikatą kalbame kaip apie bendrą visuomenės sveikatos reikalą. Kai kalbame, kad Lietuvoje daug savižudybių, daug agresijos apraiškų, tada sakome, kad šalyje blogi psichinės sveikatos rodikliai. Tai nereiškia, kad pusė Lietuvos žmonių serga psichikos ligomis, tai reiškia, kad yra bloga psichikos sveikata“, – sako specialistė.
Gebėjimas išgyventi visą spektrą nuotaikų taip pat liudija psichikos sveikatos stabilumą.
Psichologė atskleidžia, kad psichikos sveikatos sutrikimų yra pačių įvairiausių – nuo labai sudėtingų būsenų iki visiškai plika akimi nepastebimų. „PSO sako, kad vienas iš keturių žmonių savo gyvenimo tėkmėje turi psichikos sveikatos sutrikimą.
Būtų sunku įvardinti kaip juos atpažinti, nes kalbame apie labai platų jų spektrą. Sunkių psichikos ligų dažnis – 5 proc. pasaulio žmonių. Šie žmonės gali būti iš įvairiausių socialinių sluoksnių – turtingi, ir neturtingi, vyrai ir moterys, bet kokių rasių. Jokių apibendrinimų čia nėra“, – vardija K.Levickaitė.
Kada reikia sunerimti?
„Norėtume, kad viskas aplink mus būtų džiugu, bet yra ir sunkių, ne tokių „patogių“ aplinkiniams jausmų. Žmogus turi gebėti išgyventi ir skausmą, liūdesį, sunkumą, pagiežą, pyktį. Kažkodėl kai kurie jausmai mūsų visuomenėje yra nuneigiami, bet jie visi turi teisę būti. Tai visiškai nieko nebyloja apie psichikos sutrikimus“, – teigia „Psichikos sveikatos perspektyvų“ direktorė.
Specialistė sako, kad vienas rimčiausių signalų, įspėjantis apie galimą pagalbos poreikį – pojūtis, kad sunku vienam susidoroti su tomis problemomis, kurios paprastai buvo įveikiamos. „Kai vidinių resursų įveikti kasdienes užduotis nepakanka, tai yra signalas“, – pabrėžia pašnekovė.
Svarbu nepamiršti, kad gerą savijautą lemia rūpinimasis ir fizine, ir psichikos sveikata. „Žmogus yra holistinis sutvėrimas, jis visas bendras. Fizinė sveikata daro įtaką psichikos sveikatai ir atvirkščiai. Tai susiję mechanizmai“, – paaiškina K.Levickaitė.
Kodėl pagalbos kreiptis nėra gėda?
„Tyrimų duomenimis, 68 proc. Lietuvos žmonių mano, kad psichikos problemų turintys piliečiai yra pavojingi. Iš kur jie tai ištraukė?“, – kalbai pasisukus apie psichikos ligų stigmatizavimą klausimą iškelia pašnekovė.
Tyrimų duomenimis, 68 proc. Lietuvos žmonių mano, kad psichikos problemų turintys piliečiai yra pavojingi.
Buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse žmonės stokoja psichikos sveikatos raštingumo, todėl psichikos ligos dažnai dar apipinamos ir įvairiausiais mitais. „Niekas nemoko, ką daryti, kai aš pykstu, niekas mums neaiškina, ką reiškia susirgti šizofrenija, kokie yra depresijos simptomai“, – aiškina K. Leickaitė.
Nors žinių apie psichikos ligas lietuviams vis dar trūksta, Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje civilizuotoje valstybėje, jau seniai galima kreiptis pagalbos į kvalifikuotus specialistus.
„Žmonės kartais bijo kreiptis pagalbos, nes jaučiasi, kad jie yra nevykę. Jie baiminasi, kad sužinos aplinkiniai. Žmogus, kuris tvarkosi psichikos sveikatą, dažnai yra nuvertinamas. Staiga manoma, kad su juo kažkas ne taip, tačiau kitas žmogus, kuris niekur nesikreipia, tačiau turi problemų, yra okei. Tai yra visiškas absurdas. Jei mums lūžtų koja ir nesikreiptume į gydytoją, kojos negipsuotume, kaip tik būtų ne okei“, – baigdama pokalbį rūpintis savimi paragina psichologė.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
