„To galima būtų išvengti, jeigu darbdaviai daugiau žinotų apie psichikos sveikatos sutrikimus ir galėtų apie tai kalbėtis su pavaldiniais,– neabejoja K.Levickaitė. – Štai Suomijoje yra įdiegta tokia pirmosios pagalbos suteikimo programa, kurios mokymai trunka 14 valandų.
Lietuvoje nieko panašaus neturime, ir mūsų organizacija ketina to imtis, nors pradžia ir nėra lengva: programą įdiegti yra brangu, nemažai kainuoja ir jos licencija. Turime susirasti nemažą finansavimą, dėl to jau kalbėjome bei ateityje dar aktyviau diskutuosime ir su ministerijų atstovais, privačiais fondais, filantropais“.
Anot psichologės, tokiu praktišku būdu auginamas visuomenės psichologinis raštingumas duotų apčiuopiamos naudos ne tik mokymus praėjusiems paskiriems žmonėms ir įmonėms, tačiau prisidėtų ir prie psichikos sveikatos sistemos teigiamų pokyčių, kurie lyginant Lietuvą su gerosiomis Vakarų šalių praktikomis labai vėluoja.
„Visi turime siekti, kad psichologinė pagalba taptų prieinama jos reikalingiems, kad efektyvesnė būtų savižudybių prevencija, kad turintys lengvų psichikos sutrikimų asmenys, užuot išlaikomi valstybės, galėtų įsilieti į darbo į rinką. Kad žmonės su proto ar psichikos negalia (kurie dabar tūno izoliuoti už institucijų tvorų, o tokių šiandien turime 6–7 tūkst.) gyventų visavertį gyvenimą kaip visuomenės nariai,“ – vardijo siektinus pokyčius pašnekovė.
Domėjęsi Australijoje sėkmingai taikoma programa, lietuviai ketina perimti Suomijos patirtį. „Suomių mentalitetas artimesnis mūsiškiui, šalies gyventojų skaičius panašus, nors, tiesa, jų psichikos sveikatos politika yra kur kas pažangesnė. Įdiegę šią programą 2007 m., suomiai kasmet apmoko visus norinčius. Vien per 2014 metus apmokyti 2500 žmonių. Kasmet besidominčių ir apmokytųjų skaičius auga.
Išleistas ir leidinys, kuriame suprantamai išdėstyta, kaip padėti sau pačiam ar kitam žmogui ir kur ieškoti pagalbos visais atvejais – nuo mėginimo nusižudyti, priklausomybės ligos iki psichozės, – sakė K.Levickaitė. Anot jos, įdiegtos programos pagalba būtų nušauti du zuikiai: viena vertus, tai padėtų geriau suprasti savo problemą, kita vertus, palengvintų konstruktyvios pagalbos paieškas užuot mėginus susidoroti su ja pačiam.
Devizas „susidorosiu pats“, taip būdingas lietuviams, šiuo atveju iš tikrųjų pakiša koją. Savikliova yra geras dalykas kitur, tačiau šiuo atveju žmogus vargu ar yra pajėgus pats blaiviai spręsti. Psichologiškai raštingas asmuo ne tik ieškos deramos pagalbos, bet ir reikalaus jos, tuo išjudindamas ir inertišką valstybės psichikos sveikatos politiką.
Raštingo jaunimo vaidmens net neišeina pervertinti, juolab, kad jaunas žmogus dar nėra taip stipriai veikiamas visuomenėje gajų prietarų ir stereotipų, jo psichikos sveikatos problemos dar nėra įsisenėjusios. Tad K.Levickaitė yra įsitikinusi minėtos programos jaunimui svarba.
