Nors Šiauliuose yra pakankamai psichikos centrų, tikimasi, kad naujojo Psichikos sveikatos dienos stacionaro paslaugos dar labiau prisidės prie šių problemų šalinimo. Juolab kad Bendruomenės sveikatos tarybos narių nuomone, teigiamai keičiasi ir pačių gyventojų požiūris į psichinės sveikatos problemas – nesibaiminama kreiptis į specialistus.
Psichologinės pagalbos poreikis auga
Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje pateikti skaičiai – gąsdinantys. Prieš keletą metų Lietuvoje buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad 41,6 procento vaikų turi psichikos sveikatos problemų, o 13 proc. tos problemos siekia psichiatrinės diagnozės lygį.
Prieš keletą metų Lietuvoje buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad 41,6 procento vaikų turi psichikos sveikatos problemų, o 13 proc. tos problemos siekia psichiatrinės diagnozės lygį
Pastaraisiais metais Šiauliuose vis daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų susirūpinę jų psichine sveikata ieško pagalbos pas specialistus. Kiekvienais metais didėja individualios psichologinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikis. 2013 metais Šiaulių mieste individuali psichologinė pagalba suteikta iš viso 214 ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, kurie apsilankė net 1 142 konsultacijose, kai tuo tarpu 2012 metais kreipėsi 186 vaikai ir jiems paskirtos 704 konsultacijos.
Ikimokyklinio amžiaus 37 vaikams ir jų tėvams suteiktos 209 konsultacijos. 2012 metais pagalbos reikėjo 29 vaikams ir jiems suteiktos 146 konsultacijos. Dabar kiekvienais metais psichine sveikata besiskundžiančių vis daugiau. Medikai džiaugiasi, kad dabar žmonės nebebijo kreiptis į specialistus, pasikeitė požiūris į psichologinę pagalbą.
Tikimasi geresnio gydymo
„Lietuvoje veikia 104 psichikos sveikatos centrai, kuriuose iš viso yra 34 vaikų psichiatrų etatai. Ypač specialistų trūksta poliklinikose. Tačiau Lietuva viena iš retesnių šalių, kuri pirminiame gydymo lygyje turi psichikos centrus. Žmogus bet kada gali kreiptis į specialistus. Galbūt žmonės dar vengia kreiptis į psichiatrus ir dėl to saugo vaikus, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje šios problemos visiems pažįstamos“, – sako Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja ir Psichikos sveikatos dienos stacionaro gydytoja psichiatrė Laima Šėporaitienė.
Anot jos, dažnai vaiko psichikos sutrikimai yra priskiriami paprasčiausioms elgesio problemoms, tikimasi, kad iš jų vaikas išaugs. Tačiau tėvai net nesusimąsto, kad negydomos vaikiškos problemos gali virsti labai rimtomis.
„Nestabilios nuotaikos ir dažni agresijos protrūkiai gali nurodyti, kad vaikui jau reikia pagalbos. Kai atsiranda problemos, nereikėtų ieškoti kaltų, nes nei mokytojai, nei tėvai nekalti – reikia ieškoti bendro sprendimo būdo. Pacientai yra gydomi anonimiškai, todėl baimintis nėra ko“, – sako L. Šėporaitienė.
Šiauliuose vaikų psichikos ligų gydymas, pasak L. Šėporaitienės, turėtų pagerėti įkūrus klasterių sistemą. Kadangi vaikų psichiatrų mažesniuose miestuose trūksta, sudėtingiausius atvejus padės spręsti gydytojų komandos iš didžiųjų miestų. Ateityje ketinama ir iš šiauliečių medikų kurti mobilias komandas, kurios galės teikti pagalbą rajonuose. „Įsteigus klasterius visiems bus prieinama medicina – gyventojams nereikės specialiai vykti į didmiesčius“, – teigia L. Šėporaitienė.
Vaiko saugumą užtikrina taisyklės
Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Janina Urnikienė savo darbo praktikoje pastebi, kad vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo suaugusiųjų bendravimo. Nuo bendrų visuomenės problemų, anot J. Urnikienės, kenčia vaikai, tad netinkamas vaiko elgesys – tai pirmasis signalas, kuris nusako vaiko psichinės sveikatos būklę.
„Dauguma sveikatos sutrikimų užsimezga dar vaikystėje, todėl labai garsiai reikia kalbėti apie vaiko psichinės sveikatos būklę. Suaugusieji privalo kurti ir užtikrinti saugią aplinką vaikams, kurioje pakankamai meilės ir šilumos. Žinoma, vaikai privalo laikytis tam tikros kontrolės. Elgesio nuoseklumas vaikui padeda vystytis. Svarbiausia, kad šeimoje sutaptų tėvų auklėjimo stiliai. Vaikams drausminimo priemonės turėtų būti taikomos taip, kad tėvai išliktų ramūs ir nešališki. Kritika vaikui turi būti išsakoma aiškiais ir suprantamais žodžiais tuo pačiu vaiko negąsdinant“, – aiškina J. Urnikienė.
Dauguma sveikatos sutrikimų užsimezga dar vaikystėje, todėl labai garsiai reikia kalbėti apie vaiko psichinės sveikatos būklę
Dažnai vaikų auklėjimo sistemoje nori vadovauti seneliai, tačiau, anot J. Urnikienės, reikėtų stengtis neišbalansuoti vaiko auklėjimo sistemos, kad vaikas gerai jaustųsi, suprastų, jog tėvai teisingai elgiasi jį drausmindami.
„Paliekant vaikus prižiūrėti seneliams reikėtų pravesti instruktažą, kaip vaikas yra auklėjamas, kas jam leidžiama, kad ir seneliai tų draudimų laikytųsi. Taip vaikui padedame aiškiau gyventi, paprasčiau suprasti pasaulį. Vaikai labai greit išmoksta taisykles ir moka jų laikytis, todėl kartais ir mums jie pasako, kad yra taisyklės ir jų reikia laikytis. Daugelis psichologų pažymi, kad net pats vaikas jaučiasi saugiau, kai jo aplinkoje vyrauja griežta tvarka“, – aiškina J. Urnikienė.
Ankstyvoji branda formuoja požiūrį
Psichinės sveikatos formavimasis prasideda ankstyvojoje vaikystėje, todėl vaiko kuriama aplinka turėtų veikti teigiamai. Pasak J. Urnikienės, nuo pat pirmųjų dienų teigiamai veikia bendravimas, kalbinimai. Taip kuriamas šeimos ryšys. Nuo to priklauso vaiko kalbos vystymasis, o vėliau net gebėjimas spręsti problemas.
„Visi įgimti bruožai ir gebėjimai skleidžiasi psichosocialiniame kontekste. Todėl svarbu, kaip vaikas gyvena, kaip bendrauja su savo šeima, ar tėvai sutaria su vaikais. Bendravimas ypač svarbus mažo vaiko formavimuisi. Nuo mažų dienų bendravimas nulems vaiko brandą, kaip formuosis jo pasaulėjauta. Ankstyvasis gyvenimo laikotarpis sukurs pagrindinį gyvenimo pagrindą. Žinant, kad vaikas sugeria visas tėvų emocijas, barnius, kitas iškilusias problemas, galime spręsti, koks tokioje aplinkoje formuojasi vaiko požiūris“, – sako J. Urnikienė.
Padeda adaptuotis socialinėje aplinkoje
Šiauliuose, Varpo gatvėje, jau veikia Psichikos sveikatos dienos stacionaras. Oficialus šios gydymo įstaigos atidarymas bus skelbiamas rudenį, tačiau jau dabar yra teikiamos paslaugos: modernioje aplinkoje, kurioje dirba plataus spektro specialistai, teikiama kompleksinė pagalba gydant įvairius psichikos ir elgesio sutrikimus.
„Teikdami šias paslaugas žmones skatiname adaptuotis socialinėje aplinkoje ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Dažnai po psichiatrinių ligų žmonėms reikalingas etapas socialinių įgūdžių atnaujinimui, – teigia Šiaulių centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas Mindaugas Maželis. – Kadangi Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi, dėl to ir buvo įsteigti psichikos sveikatos dienos stacionarai siekiant sumažinti savižudybes, padėti žmonėms adaptuotis, atrasti mėgstamą veiklą, kad greičiau galėtų sugrįžti į gyvenimą.“
