Prieš šventes jaučiamas nerimas – normalu
„Krizių įveikimo centre“ budinti geštalto psichoterapijos praktikė Ingrida Sviderskienė sako, kad pačias šventes galima laikyti savotiška krize.
„Jeigu esame dėmesingi savo jausmams, turbūt pastebime, jog dar gerokai prieš šventes imame jaustis kiek kitaip nei įprastai. Dažnai kyla nerimas, kuris gali būti tiek teigiamas, veikiantis kaip mūsų „variklis“ besiruošiant šventėms, tiek neigiamas, kuris gali erzinti.
Neretai susidaro įspūdis, kad turime labai daug reikalų ir, apskritai, visko vyksta per daug, nieko nespėjame. Jaučiame frustraciją ir nėra kaip sustoti. Be to, aplinka mus įtraukia į šventinį sūkurį, kurio kartais net nesinori vadinti šventiniu“, – pastebi I.Sviderskienė.
Pasak jos, kiekvienas žmogus skirtingai gali išgyventi tą gausą. Vieniems per sunku išbūti, nes visko per daug, o kitiems, ypač vienišiems, gali kilti liūdesys, kad aplinkui tiek daug visko vyksta, bet ne su jais.
„Visi atrodo tokie linksmi, džiaugiasi, tačiau, jeigu aš to džiaugsmo nejaučiu, pasidaro gerokai liūdniau nei įprastai, nes juk šventės – „reikia“ džiaugtis, o, priešingai, darosi vis sunkiau“, – sako „Krizių įveikimo centro“ atstovė.
Nerimą sumažinti padeda ruošimasis iš anksto
Anot savanorės, prieššventinį nerimą ir liūdesį sumažinti įmanoma, nors galbūt ne visais atvejais. Tam, anot jos, labai padeda ruošimasis šventėms iš anksto išvengiant pernelyg didelio skubėjimo, neapibrėžtumo ir streso.
„Jeigu iš anksto žinome, kad per Kalėdas kažkur keliausime, su kuo būsime per šventes, kaip ir kur švęsime, mus tai gali džiuginti. Jeigu mūsų tai netenkina, turime dar laiko keisti planus, ieškoti patrauklesnio varianto. Žinoma, kartais planai gali keistis ir ne į gerą pusę, tuomet irgi gali būti sunku tai priimti.
Viskas labai priklauso nuo mūsų lankstumo, požiūrio ir gebėjimo kūrybingai prisitaikyti. Patartina nepuoselėti didelių, konkrečių lūkesčių, tuomet nebus kuo nusivilti“, – sako I.Sviderskienė.
Ji pastebi, kad dažniausiai šventes švęsti norisi su sau artimais ir brangiais žmonėmis.
„Būtent tuomet ir yra tikra šventė, kai galime vieni su kitais sau mielais apsikabinti, būti kartu, kai turime su kuo dalintis džiaugsmu. Jei nujaučiate, kad šventes teks praleisti be artimųjų, tai gali kelti didelį nerimą ir liūdesį.
Be to, ypač skausmingai yra pasitinkamos pirmosios šventės po artimųjų netekčių, kai dar labai gyvi prisiminimai apie žmogų, kurio netekome“, – teigia I.Sviderskienė.
Šventės sutirština jausmus
Pasak „Krizių įveikimo centro“ atstovės, šventinis laikotarpis vienišiems ir krizę išgyvenantiems žmonėms gali būti labai sunkus, nes šventės labai sutirština ir taip sudėtingą emocinę būseną.
„Esant krizėje, dėl netikėtų nemalonių, neigiamų pokyčių žmogui laikinai sutrinka psichinė pusiausvyra, jis tampa labai pažeidžiamas. Tokiam žmogui reikia papildomų resursų ir pagalbos, kad jis galėtų vėl sugrįžti į pusiausvyrą, pasiektų vidinę harmoniją.
Labai svarbu, kad žmogus priimtų savo jausmus, nesigėdytų būsenos, suprastų, kad tai, ką jaučia, yra normalu. Ir kad iš šios būsenos, įdedant pastangų, galima išeiti“, – teigia I.Sviderskienė.
Organizacijos atstovė sako, kad ruošiantis pasitikti šventes ir norint per jas jaustis kuo geriau, labai svarbu suprasti savo poreikius ir tada pagalvoti, kokiais būdais galima juos patenkinti.
Labai svarbu, kad žmogus priimtų savo jausmus, nesigėdytų būsenos, suprastų, kad tai, ką jaučia, yra normalu.
Ji pateikia pavyzdį: jeigu galime numanyti, jog dėl skaudžių krizinių įvykių gyvenime, pavyzdžiui, skyrybų, artimojo netekties, šventės veikiausiai bus sunkios, verta iš anksto pagalvoti, kas galėtų palengvinti skausmą – tai padidina galimybes rasti tuos resursus, kai jų labai prireiks.
Kas tai per resursai – labai individualu. I.Sviderskienė pataria ieškant atsakymų, kas kiekvienam žmogui gali padėti patenkinti savo poreikius ir norus, orientuotis ne į tikslą, o į procesą.
„Dažnai jau pats veikimas išjudina žmogų iš sąstingio ir leidžia judėti į priekį. Bet tam reikalinga energija ir aktyvumas, kurių ne visada sunkiais atvejais žmogus gali turėti“, – sako ji.
Kai nėra jėgų – kreiptis psichologinės pagalbos
Savanorė pažymi, kad psichologinės pagalbos itin svarbu kreiptis tada, kai žmogus nebeturi jėgų bet kokiam aktyvumui, kai jį apima jausmas, jog niekas nedžiugina, jis nebežino, ko imtis, kad galėtų pasijausti geriau.
„Pagalba būtina, kai apima neviltis, o liūdesys tampa nuolatiniu palydovu. Kiekvienas žmogus turi savo asmenines tolerancijos ribas, kiek jis gali ištverti kankinančią būseną, skausmą, bet tikrai nereikėtų ilgai kentėti – tikrai patarčiau kreiptis pagalbos į specialistus, kai suprantame, jog patiems susitvarkyti yra sudėtinga“, – pataria I.Sviderskienė.
Nors dažnai kartojama, kad ir vienas gali jaustis gerai, atstovė primena nepamiršti, kad mes, žmonės, esame socialios būtybės, todėl mums įprastai reikalingi kiti žmonės, bendravimas.
„Vienišiems žmonėms vienatvės jausmas gali būti stiprus psichologinis skausmas. Nors būna taip, kai vienatvės jausmas aplanko būnant tarp žmonių. Tokiu atveju gali būti ir sunkiau, nes šalia vienišumo gali atsirasti susvetimėjimo arba net atstūmimo jausmai ir dar daugelis kitų.
Susidaro tokia nemenka neigiamų jausmų paletė. O šventės jausmus tik užaštrina, kitaip tariant, emocinė temperatūra šventiniu laikotarpiu pakyla. Tą svarbu žinoti, kaip ir tai, jog pagalba visada yra“, – teigia I.Sviderskienė.
Vienišiems žmonėms vienatvės jausmas gali būti stiprus psichologinis skausmas.
Kitas „Krizių įveikimo centro“ savanoris psichologas Tomas Norvilas sako, kad svarbu suprasti, jog vienatvė nėra diagnozė, o žmogaus pasirinkimų ir aplinkybių derinys su jo vidine būsena.
„Tyrimai rodo, kad apie 10 proc. žmonių populiacijos jaučiasi vieniši, net ir nebūdami vieni. Tai yra įgimta sielos dalis. Todėl šiems žmonėms visados ko nors trūksta. Klausimas, ką su tuo daryti ir kaip su juo išbūti, kad tuštumos jausmas neužvaldytų“, – atkreipia dėmesį psichologas.
Mažiau liūdinančių ir daugiau džiuginančių veiklų
Jei norisi sumažinti vienatvės, liūdesio ar tuštumos jausmą, psichologas pataria vengti elgesio, kuris paskatintų minėtus jausmus. Pavyzdžiui, liūdnos muzikos klausymo, senų nuotraukų albumų vartymo ir laiškų, kurie tarsi patvirtintų, kaip buvo gerai anksčiau ir kaip vieniša dabar, skaitymo.
„Nerekomenduoju ir socialinių tinklų – juose tikriausiai bus gausybė šventinių nuotraukų, kas irgi galėtų sustiprinti kontrastą „kaip gerai jiems ir kaip negerai man“. Norint išvengti vienišumo jausmo, patarčiau imtis iniciatyvos ir pačiam kurti šventę: pasidarius šiltos arbatos eiti pasigrožėti miesto dekoracijomis arba organizuoti šventę namuose.
Juk šventė nebūtinai turi būti prabangi – vaišės gali būti suneštinės, o jei norisi dovanų, jos gali būti simbolinės. Be to, jei norisi kažką pradžiuginti – visada galite dovanoti pagalbą nepažįstamajam, paremiant tam tikras socialines akcijas. Prasmingos dovanos suteikia vidinės šilumos“, – pataria T.Norvilas.
Pasak jo, svarbu suprasti, kad mums gali atrodyti, jog visi kiti turi planų šventėms, tik ne mes. O tai toli gražu gali būti netiesa.
„Atminkite, žmonės džiaugiasi iniciatyvomis ir mielai prie jų prisijungia. Gali atrodyti, kad neturime energijos inicijuoti, tačiau kviečiu eksperimentuoti ir jei reikia, tiesiog stumtelėti save šventiniam nuotykiui ir žiūrėti į ritualus ne kaip į beprasmį procesą, o į procesą, kuriuo galima suteikti džiaugsmą sau ir aplinkiniams.
Dar vienas būdas įveikti vienatvę yra pagalba kitiems – savanoriauti, lankyti vienišus savo giminaičius. Dažnai nepastebime, kad už gretimos sienos ar kitame aukšte gali gyventi vienišas žmogus, kuris visada laukia svečių“, – pastebi psichologas.
Taip pat, anot jo, pravartu kurti prasmingus ritualus ir vien tik sau.
„Net jei nutinka taip, kad liekate vienas per šventes, surenkite sau šventę pats – galima pasidaryti šventinę vakarienę, padovanoti sau trokštamą dovaną, užsiimti mėgstama veikla“, – pataria T.Norvilas.
Dar viena jo rekomendacija – pabandyti pakeisti aplinką ir per šventes išvykti į kitą miestą ir ten sutikti Naujuosius metus, dalyvauti mažųjų bendruomenių švenčių ritualuose.
Dažniausiai į „Krizių įveikimo centro“ budinčius savanorius psichologus žmonės pagalbos kreipiasi dėl įvykusių asmeninių krizių ir sunkumų: santykių problemų, netikėtų netekčių, psichinių negalavimų ir kitų sunkumų. Šiemet nemokamos psichologinės pagalbos į budinčius psichologus kreipėsi 480 žmonių.
Tęstinės pagalbos konsultacijų suteikta 3365, iš jų 157 – ukrainiečiams. „Krizių įveikimo centras“ šventiniu laikotarpiu sieks kuo labiau padėti tiems, kurie negalės susimokėti už psichologo konsultacijas, ir kviečia žmones prisidėti.
