Dažniausiai pokyčius artimo žmogaus elgsenoje pastebime iš karto. Tiesa, ne visada žinome, ką tie pokyčiai galėtų reikšti. Psichologas A.Grižas pataria atkreipti dėmesį ne tik į žmogaus emocinę būseną, bet ir į fiziologinius pokyčius.
„Sunerimti reikėtų, jei žmogus tampa irzlesnis, liūdnesnis, nekantresnis nei įprastai. Taip pat dėmesį reikia atkreipti ir į fiziologinius pokyčius. Jei žmogus prasčiau miega arba, priešingai, miega labai daug, jei beveik nevalgo arba valgo gerokai daugiau nei jam įprasta – tai skatina atkreipti dėmesį“, – kalbėjo A. Grižas.
Psichologas taip pat pasakojo, kad artimą žmogų slegiančius sunkumus gali išduoti ir dėmesio sutrikimas, sumažėjęs ryžtingumas, neorganizuotumas, užmaršumas.
Išsikalbėjimas – tai, ko reikia
Sunkumų turintys žmonės dažnai apie tai kalba nenoriai arba išvis nekalba. Psichologas A.Grižas sako, kad pastebėjus, jog artimam žmogui sunku, reikia bandyti su juo pasikalbėti.
„Jeigu žmogus pasirenka nekalbėti, tai mes jo ir nepriversime. Tačiau turime sudaryti sąlygas žmogui išsikalbėti, – pasakojo A. Grižas. – Man patinka sakyti tokią frazę: „Man įdomu, kaip tu gyveni, kaip tau sekasi, aš matau, kad tu prislėgtas.“
Jeigu žmogus pasirenka nekalbėti, tai mes jo ir nepriversime. Tačiau mes turime sudaryti sąlygas žmogui išsikalbėti.
Anot psichologo, žmogus gali iškart ir neišsikalbėti, todėl reikia retkarčiais psichologinių problemų turintį artimą žmogų švelniai, bet atkakliai pakalbinti, taip padrąsinant atsiverti.
Kaip teigia A.Grižas, kalbantis su psichologinių sunkumų turinčiu žmogumi svarbiausia išklausyti, palaikyti ir vengti patarimų. Tokiam žmogui svarbu emocinė, o ne racionali parama. Kartais pokalbis su sunkumų slegiamu žmogumi gali būti sunkus, tačiau jam labai svarbu su kuo nors išsikalbėti.
„Geriausia naudoti tokias frazes: „Noriu žinoti, kaip tu laikais. Matau, kad tau sunku.“ Yra ir daugiau žodžių, skatinančių išsikalbėti: „Kada tavo sunkumai prasidėjo? Ar nutiko kas nors konkretaus? Kaip galėčiau tau padėti?“ Nereikia pamiršti ir palaikymo frazių: „Aš su tavimi. Tu ne vienas. Tu man rūpi. Stengsiuosi tau padėti, kiek galėsiu“, – pasakojo psichologas A.Grižas.
Jis taip pat pabrėžė, kad yra frazių, kurių sunkumų turinčiam žmogui sakyti nepatartina. Pavyzdžiui: „Viskas tik tavo galvoje. Mums visiems pasitaiko. Ne viskas taip blogai. Kiek gero tavo gyvenime.“
„Kai žmogus serga depresija, reikia vengti pasakymo „Tiesiog susiimk.“ Tai nėra ta būsena, kur žmogui tiesiog reikia susiimti, kad išsispręstų problemos“, – aiškina A.Grižas.
