Išskiriamos dvi ankstyvų mirčių priežastys
Pasak psichologo, psichoterapeuto Andriaus Kalugino, ankstyvų vyrų mirčių, susijusių su nelaimingais atsitikimais ar savižudybėmis, statistika didesnė nei moterų, nes jų savisaugos instinktas yra iš tiesų mažesnis.
„Vyrai iš esmės nesisaugo dėl dviejų priežasčių – dėl aukšto alkoholizacijos lygio, t. y. jie daug geria, tokiu būdu nusiimdami susikaupusį stresą arba dėl priklausomybės nuo alkoholio. Antras dalykas, kad vyrai yra uždaresni ir ženkliai mažiau rūpinasi savo emocine sveikata. Todėl moterų krizių centrų yra apie dešimt, o vyrų krizių centras yra vienas.
Kodėl? Vyrai tiesiog nesikreipia į specialistus, jie, skirtingai nei moterys, dažniau visas emocijas ir laiko savyje. Tai esminė problema, dėl kurios tarp vyrų paplitęs alkoholizmas ir daug savižudybių“, – aiškino pašnekovas.
Vyrų savisaugos instinktas iš esmės žemas
Pasak A.Kalugino, mes visi kasdieniame gyvenime patiriame daug streso, dėl to kaupiasi vidinė agresija, kurią vyrai, vėlgi skirtingai nei moterys, dažniau nukreipia į save.
„Gali keistai nuskambėti, bet moterys turi labiau išvystytą savikritišką mąstymą, dėlto jos dėl įvairių dalykų, įvykių dažniau kaltina save. Taip pat moterys savikritiškai vertina ir savo sveikatą, jautriau reaguoja į emocinės pusiausvyros sutrikimus ir apie tai linkusios pasikalbėti su drauge, draugu, kunigu ar psichologu, domisi, kas su jomis vyksta, skaito knygas.
Vyrai turi labiau išlavintą loginį, racionalų mąstymą, kuris užgožia emocinio nuovargio signalus. Jie mano, kad yra stiprūs, kad viską ištvers, kad tai tokia smulkmena, apie kurią net neverta kalbėti, ir dirba kaip arkliai. O štai moterys, atsiradus pirmiesiems emocinės problemos požymiams, iš karto atkreipia į tai dėmesį, nes jos kritiškos savo atžvilgiu“, – dėstė psichologas.
Kai prisėda ant bėgių pamąstyti...
Būtent todėl, pasak pašnekovo, vyrai dažnai praranda savisaugos instinktą, ypač jeigu savo emocinį diskomfortą pradeda skandinti butelyje.
„Tuomet vyras gali prisėsti ant bėgių, kad melancholiškai pamąstytų apie tai, kaip jam nesiseka gyvenime. O melancholija ar egzistencinė tuštuma jį apėmė todėl, kad jis pavartojo svaigalų, kitaip tariant, prisigėrė.
Natūralu, kad panirus į save, t. y. į visą tą savo egzistencinį skausmą ar tuštumą, savisaugos instinktas rūpi mažiausiai, todėl jis silpnėja. Gerai, jeigu pamatęs atriedantį traukinį jis dar spės atšokti, bet jis gali būti taip paniręs į savo melancholiją, kad tik numos ranka – velniop tą traukinį“, – aiškino V.Kaluginas.
Kitaip tariant, žmogus tiesiogiai apie savižudybę negalvojo ir neplanavo sąmoningai pasitraukti iš gyvenimo, tačiau jo būsena tuo metu buvo tokia, kad aplinka jam nerūpėjo ir jis nesugebėjo adekvačiai suvokti pavojaus gyvybei.
Geriau išsikeikti kelyje nei sudaryti avarinę situaciją
Kalbėdamas apie pavojingą elgesį automobilių keliuose, psichologas nelinkęs išskirti vyrų ir moterų. Jo nuomone, tiek vyrai, tiek moterys pagal statistiką vienodai sudaro pavojingų situacijų, tik gal dėl skirtingų priežasčių. Tai gali būti nepastabumas vairuojant ar pasyvi agresija, kuri būdinga tiek moterims, tiek vyrams., pavyzdžiui, pasireiškia užgautos ambicijos – jei tu taip, tai aš taip.
„Tokiais atvejais savo klientams, jeigu jie važiuoja automobilyje vieni, be vaikų, be šeimos, patariu geriau užsidaryti langus ir išsirėkti necenzūriniais žodžiais, bet nedaryti atsakomųjų veiksmų, kurie bus tokie patys kvaili ir rizikingi kaip ir suerzinusio vairuotojo veiksmai. Svarbu nedauginti kvailystės kelyje, nes tai labai pavojinga“, – patarė pašnekovas.
Paklaustas, kaip būtų priimtiniausia vyrams reikšti savo susikaupusias neigiamas emocijas kasdienybėje, psichologas pabrėžė, kad išlieti emocijas yra be galo daug būdų ir dažniausiai jie yra individualūs. Kažkas jas lieja sporto salėje, kažkas – daužydamas medžius miške, kažkas – medituodamas, o kažkas – bokso salėje.
„Būdas nėra svarbus, svarbu, kad vyrai suprastų, kad jiems ir jų artimiesiems tik geriau, jeigu jie nelaikys savo emocijų viduje. Vyrai turi suvokti, kad niekam nuo to geriau nebus, jeigu jie laikys vidinį pyktį ar vidinę agresiją savyje ir galiausiai panirs į savo vidinę melancholiją .
Jeigu šis suvokimas jiems spragtelės, būdų, kaip išlieti savo emocijas atrasti galima – tiek literatūroje, tiek seminaruose, tiek užsiimant joga, tiek pasikalbėjus su psichologais ir psichoterapeutais. Kol jie šito nesuvokia, nusigeria, patenka į pavojingas situacijas, o liūdniausiais atvejais visiškai kvailai žūsta“, – teigė A.Kaluginas.
Kada verkti nebebus nevyriška?
Pasak pašnekovo, moterų savisaugos instinktas yra išlavintas labiau ir todėl, kad moterų savisauga susijusi su vaikų sauga. Moteris saugo save, nes jos genuose užprogramuota, kad ji turi saugoti šeimos židinį ir giminės palikuonis. Vyras, priešingai, yra orientuotas į veiksmą, į judėjimą į priekį, į kovą. Todėl vyrai turi žinoti, kad jie turėtų papildomai pasisaugoti ir paprasčiausias būdas tai padaryti – pasistengti nelaikyti savyje savo rūpesčių, bėdų ir skausmų.
„Niekam nėra lengva – tiek moterims, tiek vyrams. Ir vyrai turi suprasti, kad yra normalu turėti rūpesčių ir problemų. Tačiau taip pat jie turi suprasti, kad aplinkui yra žmonių, kurie gali jiems padėti neprieiti prie kraštutinės ribos. Tai artimieji, draugai, specialistai, svarbu tik garsiai apie tai kalbėti. Šiuo aspektu vyrams labai trukdo susiformavęs vyriškumo stereotipas, kad vyras neturi rodyti savo silpnybių, emocijų ir vidinių išgyvenimų, nes tai nevyriška.
Tačiau tiek vyrai, tiek moterys – visi mes esame žmonės. Ir negalima pasakyti – vyriška verkti ar nevyriška. Jeigu tau graudu, atsisėsk, apkabink žmoną ir verk. Nebūtina to daryti viešai Gedimino prospekte, bet tam ir yra šeima, namai, psichologai, kunigas, draugai, su kuriais galima saugiai išlieti savo emocijas.
Neteisinga sakyti – aš vyras, todėl negaliu sau leisti verkti. Reikia sakyti: aš esu žmogus, todėl galiu sau leisti verkti, klysti ar sielvartauti. Svarbu neužsisklęsti savyje, nes tai yra aklavietė, kelias į niekur. Laimei, po truputį jis kinta, ne toks gajaus kaip prieš trisdešimt metų“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie tai, kad užgniaužtas stresas, nerimas, nepasitenkinimas gyvenimu atsispindi mūsų keliuose avarijų ir žuvusiųjų jose statistika, specialistai kalba jau seniai. Kiek mažiau dėmesio skiriama saugaus elgesio aptarimui prie geležinkelio bėgiui. Deja, ir čia kasmet įvyksta nelaimės, dažniausiai – dėl pačių žmonių neatsargumo.