Didžiąją savo praktikos dalį skyrusi moters psichologijos studijavimui, Olandijoje rengusi moteriškos lyderystės seminarus ir konferencijas, grįžusi į Lietuvą Loreta Vaičaitytė sukūrė specialiai moterims skirtą gilią psichologinę saviugdos programą „Savo gyvenimo režisierė“.
Šio 12 šeštadienių trunkančio tęstinio saviugdos ciklo tikslas, anot jo autorės, – padėti moterims visiškai naujomis akimis pažvelgti į save, į savo karjerą, į santykius su aplinkiniais ir pačia savimi. Tai naujas būdas moterims atsikratyti jas stabdančių vidinių blokų, suvaldyti savo emocijas, atsipalaiduoti ir išmokti džiaugtis gyvenimu.
Apie tai, kokios yra pagrindinės šiuolaikinės moters problemos, ko jai trūksta iki laimės ir savęs realizavimo bei kaip sušildyti santykius šeimoje, psichologė ir lektorė L. Vaičaitytė pasakoja ir portalo Ji24.lt skaitytojoms.
– Loreta, esate giliai išstudijavusi moters psichologiją, tai kokios gi mes esame? Kokia yra toji šiuolaikinė moteris?
– Šiuolaikinė moteris yra visokia: ji labai aktyvi, daug visko norinti ir labai daug ką galinti, ji turi labai daug teisių ir pasirinkimo. Juk prisiminkime – anksčiau neturėjome teisės į turto paveldėjimą, į išsilavinimą, negalėjome dirbti ko tik panorėjusios ar galiausiai – net ir negalėjome pačios išsirinkti sau vyro.
Dabar situacija pasikeitė iš esmės. Šiuolaikinė moteris gali pasirinkti ką tik nori: ji gali rinktis profesiją, ji gali nuspręsti netekėti ir rinktis karjerą arba kaip tik – visiškai atsiduoti šeimai. Visgi ši pasirinkimų galimybė turi dvi puses – iš vienos pusės galimybė rinktis moterį išlaisvina, tačiau iš kitos pusės – tarp tų pasirinkimų ji gali ir pasimesti.
Dabar visuomenė į moterį deda labai daug lūkesčių ir reikalavimų, tad tų vaidmenų jai kasdien atsiranda vis daugiau. Anksčiau moteris privalėjo būti tik gera mama arba gera žmona, o dabar ji jau kartu dar turi būti ir gera specialistė, gera vadovė, kitaip tariant, ji turi sublizgėti ir profesinėje srityje.
Taigi, bandydama suderinti darbą ir šeimą, moteris gali patirti vidinę kovą – iš vienos pusės ją gali persekioti kaltės jausmas, kad ji per daug laiko leidžia šeimoje ir nerealizuoja savęs, kad yra tarsi paukštelis, apkarpytais sparnais. O iš kitos pusės – ji gali jaustis kalta, kad kildama karjeros laiptais ir siekdama profesinės savirealizacijos, kiek apleido savo šeimą ir vaikus.
Tik pagalvokite – mes mokame rūpintis savo grožiu, savo kūnu, tačiau tai yra tik išorė, o kas vyksta viduje?
Mano nuomone, šiandien didžiausia moterų problema yra ta, kad joms trūksta meilės sau, jos nemoka pasirūpinti savimi ir apginti savo poreikių. Tik pagalvokite – mes mokame rūpintis savo grožiu, savo kūnu, tačiau tai yra tik išorė, o kas vyksta viduje?
Kai šeimoje ir visuomenėje yra labai daug taisyklių, o mergaitėms trūksta pasitikėjimo savimi, labai dažnai išsivysto perfekcionizmas. Mano praktika rodo, kad dažniausiai tai yra būtent moterų skaudžioji vieta, jos kur kas dažniau nei vyrai visur siekia tobulumo.
O juk jo siekiant, ir išprotėti galima – neįmanoma būti ir tobula žmona, ir tobula mama, ir tobula vadove ar darbuotoja. Reikia mokėti rinktis ir susidėlioti prioritetus.
– O kaip tai padaryti ir kaip nepasiklysti tarp tų prioritetų?
– Pagrindinė mūsų visuomenės problema yra ta, kad moteris nuo pat mažens nėra mokoma, kaip gerbti ir mylėti save bei kaip savimi pasitikėti. Dėl to šiuolaikinei moteriai derėtų suprasti, kad visų pirma, ji visada turi pasirūpinti savimi.
Štai, tarkime, išėjote vakare iš darbo ir esate siaubingai pavargusi – kodėl iš karto turite važiuoti namo? Žinoma, dažnai priklausome nuo aplinkybių, nuo savo šeimos ir įvairių reikalų, bet juk galite bent keletą minučių per dieną skirti sau.
Pagrindinė mūsų visuomenės problema yra ta, kad moteris nuo pat mažens nėra mokoma, kaip gerbti ir mylėti save bei kaip savimi pasitikėti.
Galbūt tą nuovargį kaip ranka nuims trumpas pabuvimas ar pasivaikščiojimas gamtoje, kur ramiai galėsite pabūti su savo mintimis, galbūt sporto salė ar baseinas, – tai padės atsipalaiduoti nuo per dieną patirtos įtampos ir namo negrįšite tokia irzli, pikta ir neišsiliesite ant savo vyro ar vaikų.
O juk automatiškai dažniausiai taip ir vyksta – darbe išsilieti negalime, nes ten turime su visais gražiai elgtis, puikiai dirbti. Tam tikra prasme darbe, visi esame su kaukėmis ir tik grįžę namo jas nusiimame. O tada ir parodome visas per dieną sukauptas emocijas ir, galbūt to net nenorėdami, išliejame jas ant visiškai niekuo dėtų savo šeimos narių.
Reikia išmokti savyje tartum įjungti mygtuką „stop“. Nebėkite, stenkitės bent kartą per dieną sustoti ir savęs paklausti: kaip aš jaučiuosi ir ko aš noriu iš šito darbo, iš šitų santykių, iš savo vyro, iš vaikų? Kai sąmoningai užduosime sau šiuos klausimus, lavinsime intuiciją ir pradėsime ieškoti sprendimų, jei suprasime, kad kažkas netenkina.
Moterys šiuos klausimus įvairiose situacijose sau turėtų užduoti gerokai dažniau nei jos tai daro – juk mes neprivalome visuomet su visais sutikti, kartais naudinga „išjungti“ savo pareigos jausmą, pagalvoti tik apie save ir bent akimirką pabūti savanaudėmis.
Nebėkite, stenkitės bent kartą per dieną sustoti ir savęs paklausti: kaip aš jaučiuosi ir ko aš noriu iš šito darbo, iš šitų santykių, iš savo vyro, iš vaikų?
Tą patį turime daryti ir santykiuose – jeigu jie vis nesiklosto, jaučiatės nelaiminga, nuolat turite kęsti konfliktus ar priekaištus, paklauskite savęs, ar tikrai šie santykiai jums tokie reikalingi? Galbūt kur kas laimingesnė būsite be jų?
Moterims derėtų suprasti, kad tas atsižvelgimas į save, savo norų tenkinimas ir leidimas sau pailsėti daug labiau pagerintų santykius tiek šeimoje, tiek su artimais žmonėmis. Sugebėjimas mylėti save ir savimi pasirūpinti suteiktų išties daug energijos ir sveikatos.
– O ką daryti toms moterims, kurios rūpinasi ir savo šeima, ir vyru, ir dar stengiasi būti puikios darbuotojos? Juk tuomet galvoti apie save daug laiko ir nelieka...
– Nėra paprasto atsakymo, tačiau kiekvienai moteriai be išimties svarbu suprasti vieną dalyką – jei ji suvoks ir tikrai giliai įsisąmonins, kad turi būti pati sau prioritetas, tuomet ji ras būdų, kaip tą pasiekti: galbūt porai valandų per dieną pasisamdys auklę ar kažkurią dieną susitars su vyru, kad šis daugiau laiko skirtų vaikams, ar paprašys to savo ar vyro tėvų – juk neprivalome visada visko padaryti pačios. Iš esmės viskas prasideda nuo esminio klausimo, kurio beveik niekada sau neužduodame, – ko noriu aš?
