Rugsėjo 10 d. kasmet minima pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Agresyvių mitingų kontekste ši diena įgauna dar daugiau prasmės ir reikalauja dėmesio ypač, kai žinoma, jog LGBTQ+ žmonės, prieš kuriuos nukreipta agresija, savižudybę pasirenka dažniau nei kiti visuomenės nariai.
Tarptautiniai tyrimai atskleidžia, kad homoseksualūs ir biseksualūs žmonės du kartus dažniau bandė nusižudyti nei heteroseksualūs asmenys. Kelia nerimą ir tai, kad savižudybių skaičius Lietuvoje išlieka aukštas, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. Negana to, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis pandemijos metu 10 proc. išaugo skaičius asmenų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir streso.
Klaidingi įsitikinimai stabdo visuomenės galimybes padėti tiems, kurie galvoja apie savižudybę. Manymas, kad LGBTQ+ žmonės pasirenka savižudybę neva dėl seksualinės orientacijos, nėra teisingas. Tyrimai atskleidžia, kad pastangos pakeisti seksualinę orientaciją terapijoje padidina savižudybės riziką ir sunkumus kurti bet kokį intymų ryšį.
Seksualinė orientacija nelemia pasirinkimo gyventi, tačiau visuomenės atstūmimas turi didelę įtaką. Palaikanti ir suprantanti aplinka yra pagrindinis veiksnys, mažinantis savižudybės riziką, ir priešingai – svarbių žmonių ar net visos bendruomenės atstūmimas gali paskatinti priimti sprendimą nusižudyti. Nesunku patikėti, jog su tavimi nėra viskas gerai, kai nuolatos susilauki agresyvių ir priešiškų replikų savo atžvilgiu.
Situaciją apsunkina ir tai, kad LGBTQ+ žmonės paauglystėje, kai vyksta tapatumo paieškos, susilaukia pirmųjų atstūmimo ženklų mokykloje. Ne tik visuomenė gali tapti priešiška šių žmonių atžvilgiu, bet ir artimieji, draugai ir kolegos. Būtent šių žmonių atstūmimas reikšmingai prisideda prie savižudybės rizikos.
Manoma, kad nėra vienos sprendimą nusižudyti paskatinančios priežasties, įprastai tai daugelio įvykių virtinė, kuri galiausiai palaužia žmogų. Svarbūs ne tik įvykiai žmogaus gyvenime, bet psichologinė būsena, kuri prisideda prie sprendimo atimti sau gyvybę. Psichologinė kančia dažnai prisideda prie minčių apie savižudybę ir ketinimų nusižudyti. Gilus ir stiprus vidinis skausmas tampa toks nepakeliamas, jog siekiama bet kokiomis pastangomis šį skausmą sumažinti.
Taip pat žmogus gali jausti, kad jo gyvenime pernelyg daug iššūkių, su kuriais jis nebegali susitvarkyti, tai gali būti kitų keliami reikalavimai, vidiniai konfliktai, netektys, praradimai. Dėl visų gyvenimo sunkumų jaučiama stipri vidinė kaltė, manoma, kad būtent asmeninės savybės, elgesys lemia, jog šiandien situacija nepakeliama, o galvoje skamba mintis: „Visiems būtų geriau, jeigu manęs nebūtų.“
Prislėgta nuotaika, nenoras užsiimti mėgstama veikla, pokalbio temos apie gyvenimo prasmę arba savižudybės būdus gali pranešti, kad kitas svarsto atimti sau gyvybę.
Šiuos sunkius jausmus lydi neviltis. Netikima, kad esami sunkumai išsispręs, atrodo, kad šioje akimirkoje reikės gyventi amžinai ir pokyčių nematyti. Galiausiai žmogus aktyviai bando nutraukti visus sunkumus ir ieško sprendimo, kuris greitai galėtų jį išgelbėti, būtent juo tampa savižudybė.
Ne visada apie šias nuotaikas kitas yra pasirengęs pasakoti, todėl suteikti pagalbą pasidaro ypač sunku. Prislėgta nuotaika, nenoras užsiimti mėgstama veikla, pokalbio temos apie gyvenimo prasmę arba savižudybės būdus gali pranešti, kad kitas svarsto atimti sau gyvybę.
Kartais šį liūdesį staiga pakeičia džiugi ir žvali nuotaika, kuri sudaro apgaulingą įspūdį, kad problema pasitraukė. Įprastai toks emocijų pasikeitimas signalizuoja, jog žmogus priėmė sprendimą nusižudyti ir su tuo atėjo palengvėjimas ir ramybė. Į šiuos ženklus galime sureaguoti be užuolankų klausdami apie savižudybę. Būtent šis klausimas, svarstančius atimti sau gyvybę, išlaisvina ir paskatina pasidalinti sunkiais jausmais ir jo vengti nereikia.
Išgirdus apie kito mintis nusižudyti įprastai kyla išgąstis ir noras įkalbėti kitą gyventi. Bandymai sukurti dirbtinį optimizmą nusivylusio žmogaus gyvenime ne tik nepadeda, bet ir sudaro įspūdį, jog nesuprantame kito sunkumų. Nemalonu sau pripažinti, bet mes negalime priversti kito pasirinkti gyvenimą, jeigu jis nusprendė kitaip. Todėl kitam pradėjus kalbėti apie norą nusižudyti, labiausiai padėsime nevengdami savižudybės temos, bandydami išklausyti ir suprasti.
Gali būti, kad kitas prašys saugoti savižudybės paslaptį ir niekam apie tai nesakyti. Tiesa, tokia atsakomybė gali būti per sunki ir verta aptarti, su kuo dar galėtumėte pasidalyti, jog kitas planuoja atimti sau gyvybę.
Jeigu pats susiduri su šiais sunkumais, nepamiršk, jog nesi vienas, net jeigu šiandien atrodo, kad sunkumai neišsprendžiami. Šias akimirkas gali būti sunku išbūti, todėl ieškok bendraminčių, kurie padėtų išlaukti, kol sunkumai sumažės. Jeigu turi artimą draugą, mokytoją, kolegą ar giminaitį, pasidalyk su juo, jog svarstai apie savižudybę.
Galbūt priklausai, kokiai nors bendruomenei socialiniuose tinkluose, kuri gali suteikti palaikymą, pavyzdžiui, LGBTQ+ lietuvių bendruomenės „Facebook“ platformoje turi net kelias tokias grupes, todėl gali jų paieškoti. Taip pat gali susisiekti su savanoriais konsultantais pagalbos linijose: pagalbos vyrams linijoje „Nelik vienas“, „Sidabrinėje“ linijoje, Pagalbos moterims linijoje, „Vilties“ linijoje ir Jaunimo linijoje bei Vaikų linijoje, kurie pasiruošę išgirsti tavo sunkumus.
Kai mintys apie savižudybę aplanko dažnai, pasirūpink savo saugumu ir patrauk daiktus, kuriais galėtum save sužaloti, atiduok juos tavo pagalbos rate esantiems žmonėms arba padėk kuo sunkiau prieinamoje vietoje. Taip pat vertinga susikurti planą, kuris padėtų atstatyti tavo emocinę savijautą. Pagalvok, kokios veiklos ar net mintys įprastai tau padeda, užsirašyk jas ir pasidėk matomoje vietoje. Atėjus slegiančioms mintims šis planas gali padėti.
Net ir patys sunkiausi etapai įprastai yra laikini ir paprašius pagalbos gali pasikeisti, todėl pasidalyk su kitais tuo, kas tave neramina.
