Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Psichologė: nuo gėdos išsivaduosime drąsiau kalbėdami apie šlapimo nelaikymą

Atrodo, jau nedaug liko ligų, apie kurias būtų gėda pasisakyti. Kalbama apie onkologines ligas, apie depresiją, net užkrečiamas ligas, tačiau yra vienas susirgimas, apie kurį trečdalis moterų neprasitars niekam niekada, dalis į gydytoją kreipsis tik praėjus trejiems metams nuo pirmųjų simptomų. Tai šlapimo nelaikymas.
Pacientės vizitas pas gydytoją
Pacientės vizitas pas gydytoją / 123RF.com nuotr.

Nors 80 proc. sergančiųjų gali pasveikti, daugelis priversti sėdėti namuose, nes gėda apie tai kalbėti, ieškoti pagalbos, imtis veiksmų gerinant savo gyvenimą.

Pagalbos būdų yra daug

Visame pasaulyje šią savaitę minima Tarptautinė inkontinencijos (šlapimo nelaikymo) savaitė. Tai aktualu net 50 milijonų europiečių, 300 000 lietuvių, t. y., kas ketvirtai moteriai. Šių metų šūkis „Šlapimo nelaikymas. Nejuokinga!“.

„Dažnai tenka girdėti iš gimdžiusių moterų, kad jau nėštumo metu jas ima varginti lengvas šlapimo nelaikymas. Pagimdžiusios jos nusprendžia, kad tai neišvengiamas fiziologinis pokytis. Tai labai klaidinga nuostata! Šlapimo nelaikymas nėra neišvengiamybė. Jo gali nebūti jūsų gyvenime. Pati paprasčiausia priemonė – dubens dugno raumenų stiprinimas. Jeigu būklė jau pažengusi, yra atliekamos operacijos, skiriami vaistai. Pagalbos būdų yra visokių, svarbiausia, nebijoti tos pagalbos ieškoti“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurga Misevičienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurga Misevičienė

Ji vardija dalykus, kurie išduoda, kad jūsų situacija jau nejuokinga:

  • Prieš išeidami iš namų dar užeinate į tualetą „dėl visa ko“;

  • Kosėdami, čiaudėdami, juokdamiesi sukryžiuojate kojas;

  • Prieš įprastą kėlimosi laiką jus pažadina stiprus noras šlapintis (tai gali būti 2 ar 3 valandos iki įprastai keliantis);

  • Sportuojant, čiaudint, kosėjant ar juokiantis kartais išbėga keli lašeliai šlapimo;

  • Prieš eidami miegoti dar kartą nueinate į tualetą „dėl visa ko“.

Darykite Kėgelio pratimus

Esant lengvam ir vidutiniam šlapimo nelaikymui, kuris dažniausiai vargina pagimdžiusias moteris, labai efektyviai padeda vadinamieji Kėgelio pratimai.

„Esant sunkiam šlapimo nelaikymui Kėgelio pratimai gali būti dalis gydymo plano laukiant operacijos. O lengvą ar vidutinį šlapimo nelaikymą galima gydyti Kėgelio pratimais. Galime tik spėti, kad galbūt eterio stresas nulėmė neteisingai ištartą frazę. Norime pabrėžti – kasdien atliekami Kėgelio pratimai yra veiksmingi siekiant apsisaugoti nuo šlapimo nelaikymo, veiksmingi jie, kai tik pradeda ryškėti pirmieji šlapimo nelaikymo simptomai, ir ne mažiau veiksmingi, kai jau yra šlapimo nelaikymas“, – sako J.Misevičienė.

Šituos pratimus išrado vokiečių ginekologas Arnoldas Kėgelis, praeito amžiaus viduryje. Jis pasiūlė pratimų kompleksą, kurie stiprina dubens dugno raumenis. „Atliekant Kėgelio pratimus yra stiprinami dubens dugno raumenys, o taikant įvairias Kėgelio pratimų atlikimo metodikas sutvirtinami visi 3 dubens raumenų sluoksniai. Efektas – visai praeina šlapimo nelaikymas ar sumažėja ištekamo šlapimo kiekis. Ilgiau darant tuos pratimus, situacija gali labai pagerėti“, – aiškina J.Misevičienė.

Ji pataria pagimdžiusioms moterims jau antrą dieną pradėti daryti šiuos pratimus. „Per du mėnesius lytiniai organai turi atsistatyti. Kartais moterys nusprendžia palaukti, kol savaime susitvarkys. Jeigu praėjus dviem mėnesiams po gimdymo atsiranda šlapimo ištekėjimas juokiantis, čiaudint, keliant sunkų daiktą, vadinasi, reikia skubiai daryti makšties raumenų mankšteles“, – sako specialistė.

Kaip teisingai atlikti Kėgelio pratimus:

  • Dubens dugno raumenys sutraukiami ir laikoma 10 sekundžių, tada atleidžiama;

  • Atliekama 10 sutraukimų po 10 sekundžių užlaikant;

  • Tada 5 kartus atliekami trumpi dubens dugno susitraukimai ir atsipalaidavimai;

  • Kėgelio pratimus reikia daryti kasdien, 3 kartus per dieną po 10 kartų;

  • Gydymo tikslu pratimai turi būti daromi ne trumpiau kaip 2 mėnesius.

Psichologinių problemų rate

Depresijos gydymo centro įkūrėja ir vadovė, psichologė Aušra Mockuvienė sako, jog sąsajų tarp šlapimo nelaikymo ir depresijos yra daugiau, nei matyti iš pirmo žvilgsnio.

„Žmonės, kurie turi šlapimo nelaikymo problemų, daug dažniau serga depresija. Pagimdžiusios moterys, kurios turi šlapimo nelaikymą, turi dvigubai didesnę riziką susirgti pogimdyvine depresija“, – sako psichologė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušra Mockuvienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušra Mockuvienė

Pasak jos, jeigu žmonės turi lėtinius susirgimus ir nuolatinius stresorius (gretutines ligas, simptomus), tai gali juos nuvesti iki depresijos pasireiškimo. „Dirbant su sergančiais depresija, matau kelias problemas: stigma ir tyla. Apie šlapimo nelaikymą žmonės kalba dar sunkiau nei apie depresiją, matau, kad tai dar sunkesnė problema.

Kuo daugiau tylos, kuo mažiau kalbame, tuo daugiau vienatvėje tai sprendžiama; gėda, susijusi su fiziologine būsena, vis labiau auga. Tik kalbėjimas gali sumažinti gėdą ir stigmą. Jeigu žmogus nežino apie pagalbos būdus, neieško pagalbos, tuomet jis niekaip negali pagerinti savo gyvenimo kokybės“, – aiškina psichologė A.Mockuvienė.

Valstybė turi kelias geras naujienas

Prieš metus Sveikatos apsaugos ministerijoje įkurta darbo grupė parengė kelis dokumentus, jos dėka jau pavyko pagerinti kelių šlapimo nelaikančių žmonių grupių situaciją. Pavyzdžiui, esant stuburo pažeidimų dalis žmonių negali pasišlapinti be kateterių, anksčiau per mėnesį jiems būdavo kompensuojami vos 5 vienetai, dabar net 150 vienetų įprastų arba 30 vienetų silikoninių kateterių.

Taip pat šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo sistemoje atsiras ir mažieji įklotai, kurie tinkamiausi lengvą šlapimo nelaikymo laipsnį turintiems žmonėms, pavyzdžiui, moterims po gimdymo. Anksčiau tokie įklotai net nebuvo kompensavimo priemonių sąrašuose.

Pasak Sveikatos ministerijos Slaugos koordinavimo skyriaus vedėjos Odetos Vitkūnienės, dabar šlapimą sugeriančias priemones, kurios yra vienas gyvenimo kokybę užtikrinančių veiksnių, gauna 40 000 lietuvių. Valstybė tam per metus išleidžia 5 milijonus eurų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Odeta Vitkūnienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Odeta Vitkūnienė

Pasak specialistės, šių metų lapkričio 1 d. planuojama patvirtinti šlapimo nelaikymo diagnostikos ir gydymo protokolą, kuris ateityje, nepriklausomai nuo turimos diagnozės, neįgalumo ar kitų dalykų, tiesiog esant šlapimo nelaikymo faktui leistų gauti šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimą.

Kol kas nedrįstama prognozuoti, kada tai įvyks, tačiau tai bus didelis pokytis daugelio žmonių gyvenime, nes jis reikš, kad šlapimo nelaikymas pagaliau ir Lietuvoje bus pripažįstamas kaip liga, o ne gretutinis įvairių lėtinių ligų simptomas.

„Norime paraginti žmones daugiau bendrauti su slaugytojomis, jos turi teisę išrašyti šlapimą sugeriančias priemones. Tačiau kol kas šia paslauga nesinaudojama. Pernai slaugytojos išrašė tik 3428 receptus. Juk tai yra arčiau paciento esantis medicinos specialistas, su juo tartis paprasčiau, be to, slaugytojos pajėgios konsultuoti dėl gyvenimo būdo, mankštos ir kitų aspektų, kurie svarbūs turintiems šlapimo nelaikymą“, – ragino O.Vitkūnienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos