„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė sako, kad priklausomybės gali būti priežastimi nelaimių, su kuriomis įmonė susiduria ir padeda susitvarkyti. Tačiau laiku pastebėjus bet kokius priklausomybės požymius artimų žmonių elgesyje, pripažinus problemą ir ėmusis veiksmų, tokių nelaimių galima išvengti.
Pirmas požymis – kontrolės praradimas
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė Laima Bulotaitė sako, kad dažniausiai pasitaikančios priklausomybės Lietuvoje – alkoholiui, rūkymui, narkotikams. Pasaulio sveikatos organizacija nuo praeitų metų liepos mėnesio oficialiai kaip priklausomybę taip pat pripažino priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų. Tačiau jos neatsiranda iš karto, o vystosi palaipsniui.
Ekspertė teigia, jog iš pradžių žmogus turi tik psichologinę priklausomybę, kuri jam neatrodo baisi. Todėl dažnai į tai nekreipiama dėmesio galvojant, jog viskas susitvarkys. „Tačiau vėliau prasideda problemos. Vienas priklausomybės požymių – kontrolės praradimas.
Tai galima pastebėti, pavyzdžiui, švenčių metu: žmogaus paprašoma arba jis pats pasižada išgerti tik dvi taures vyno ar du stiklelius stipresnio gėrimo, tačiau jis viršija šią normą nebegalėdamas sustoti. Žaisdami kompiuterinius žaidimus mes lygiai taip pat pasižadame, jog žaisime tik dvi valandas ir eisime miegoti, tačiau iš tikrųjų to nepaisome", – pabrėžia L.Bulotaitė.
Kenčia aplinka ir artimieji
Priklausomybę turintis žmogus kenkia ne tik sau pačiam, bet ir artimiesiems bei aplinkiniams. Pavyzdžiui, žmogui neatėjus į darbą kenčia jo darbdavys ir kolegos. Mokiniui, turinčiam priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, nebekreipiant dėmesio į mokyklą ar namų darbus, kenčia jo mokytojai ir tėvai. Priklausomo žmogaus šeimos nariai sielvartauja, bando jam įvairiai padėti, tačiau veltui.
L.Bulotaitė teigia, kad vyrams po išgertuvių nenuėjus į darbą norėdamos padėti jų žmonos paskambina darbdaviui ir pasako, jog vyras serga. Vaikui nenuėjus į mokyklą, nes visą naktį žaidė kompiuterinius žaidimus ir neišsimiegojo, mama parašo pamokas pateisinančius raštelius. Taip yra užglaistomos, „sutvarkomos" besiformuojančios priklausomybės pasekmės, padaroma paslauga priklausomybei ir skatinama tolimesnė jos raida. Žmogus pats turi suprasti, jog netinkamai pasielgė ir kad jis atsakingas už savo elgesio pasekmes.
„Jeigu žmogus yra priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų, tai sumažėja jo darbingumas, kartais darbas jo visai nebedomina, taip pat suprastėja bendravimo įgūdžiai. Įgavus fizinę priklausomybę, kai žmogus negali gyventi be tam tikros medžiagos, pradedama daryti žala ne tik jam, bet ir aplinkai. Mes prarandame darbingą žmogų, kuris galėtų dirbti ir prisidėti prie bendros gerovės", – teigia sveikatos ir priklausomybių psichologė L.Bulotaitė.
Svarbu laiku imtis veiksmų
Be profesionalios pagalbos priklausomybę jau turintį žmogų pagydyti gąsdinant, verkiant ar prašant sustoti nepavyks, tačiau artimųjų pagalba labai svarbi pastebėjus pirmuosius požymius.
Psichologė teigia, kad problema yra ta, jog žmogus šios ligos nepripažįsta. Susirgęs gripu ar plaučių uždegimu žmogus sutinka, jog serga, tačiau priklausomybę turintys žmonės sunkiai linkę tai priimti. Bet kas gali susirgti šia liga, tačiau visi turi skirtingą susirgimo riziką. Todėl pirmiausia reikia būti budriems ir atsargiai elgtis su tais dalykais, kurie mums kelia malonumą. Žinant savo silpnybes, lengviau psichologiškai pasiruošti ir atsispirti. Tačiau tai pavyks tik gerai save pažįstant ir rūpinantis savimi – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
„Svarbiausias patarimas artimiesiems: jeigu pastebėjote pirmuosius artimojo ligos požymius, nelaukite ir netvarkykite priklausomybę turinčio žmogaus padarytų klaidų, o kalbėkitės su juo. Palaikykite savo artimąjį morališkai ir paskatinkite nueiti pasikonsultuoti pas specialistus. Tokiu atveju per trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą jis įveiks savo priklausomybes ir vėl galės gyventi pilnavertį gyvenimą", – pataria priklausomybes nagrinėjanti psichologė.
