Kaip keičiasi ne tik senstančio žmogaus kūnas, bet ir pažintiniai procesai? Kokios psichologinės pagalbos reikia studentams? Kaip elgtis mokytojams, kalbant apie vaikus su raidos sutrikimais?
Tai – vos kelios temos iš kelių dešimčių, kurias šiemet nagrinės kasmetinis Lietuvos psichologų kongresas, o savo įžvalgomis dalinsis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dirbantys psichologai.
Viena iš kongreso organizatorių psichologė Valija Šap sako, kad pats didžiausias psichologams skirtas renginys Lietuvoje šiais metais atsigręžia ir į visuomenę – kviečia dalyvauti diskusijose bei išklausyti pranešimų.
„Kviečiame ir įvairių sričių specialistus – medikus, socialinius darbuotojus, specialistus, kurie dirba švietimo sistemoje ar tiesiog žmones, besidominčius psichologija.
Šiais metais yra labai plati programa, įvairūs pranešimai, kurie orientuoti į praktiką, į paprastą ir aiškų supratimą, kas ta psichologija, kaip ją galima pritaikyti“, – sakė V.Šap.
Kalbėdama apie psichologijos žinių poreikį V.Šap teigė, kad tokių žinių įvairiomis temomis labai stinga, nepaisant to, jog informacijos galima rasti daug, tačiau žmonės neretai pasiklysta tarp to, kas yra profesionalu, o kas – ne. Be to, kartais profesionali informacija, pateikiama plačiajai visuomenei, yra nesuprantamais terminais.
„Šiame kongrese mes sieksime, kad informacija būtų suprantama kiekvienam atvykusiam.
Man ir mano kolegoms tenka vesti mokymus įvairių sričių specialistams. Iš karto pradėjome vesti su savižudybės problema susijusius mokymus, vėliau pamatėme, kaip poreikis plečiasi.
Pavyzdžiui, medikai sako: mums labai trūksta psichologinių žinių, nes tik pastaruosius kelerius metus į jų rengimo programas yra įtraukta šiek tiek psichologijos. Tai gali atrodyti labai keista.
Lygiai taip pat ir švietimo specialistai – mokytojai – sako, kad tokių žinių jiems reikia, nes kinta laikmetis, yra vis daugiau vaikų, turinčių raidos sutrikimų, psichologinių sunkumų.
Todėl man džiugu, kad kongrese bus kalbama ir apie vaikų, jaunimo reakciją į stresą, taip pat apie mokytojų psichologinę gerovę.
Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai dalinsis savo patirtimi, nes visuomenei stinga žinių, kokia yra pagalba krizių intervencijos centruose arba psichologinės reabilitacijos skyriuose. Tokių praktinių, koncentruotų žinių, informacijos tikrai labai trūksta“, – sakė specialistė.
Dviejų dienų psichologijos kongrese bus nagrinėjamos įvairios temos. Kalbėdama apie programą, V.Šap išskyrė kelis svarbius akcentus ir pranešėjus.
„Svarbu yra tai, kad šį kartą kongrese mes girdėsime ir tai, apie ką iki šiol buvo mažiau žinoma. Bus organizacinei psichologijai skirta dalis: verslo, teisės psichologijai, apie ką mes Lietuvoje per mažai kalbame.
Dalyviai susipažins su kaniterapija – su dalyku, kuris yra šiek tiek girdėtas, bet dar mažai žinomas. Džiaugiuosi, kad atvyks praktikai, kad vyks labai brandžių temų diskusijos.
Pavyzdžiui, apie tai, koks yra nevyriausybinių organizacijų indėlis į savižudybių prevenciją. Mane džiugina, kad bus kalbama apie psichologinę pagalbą studentams ir apie tokios pagalbos svarbą, apie poreikio tyrimus. Šia patirtimi dalinsis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Mes matome, kad psichologinės pagalbos ir emocinės paramos reikia studentams. Kongrese greta psichologinės pagalbos atsirado ir žodžiai „emocinė parama“. Nes žmogui iš tiesų reikia ne tik psichologinės pagalbos, tačiau ir emocinės paramos“, – sakė V.Šap.
Į diskusijas ir susitikimus kviečia ir Lietuvos psichologai, dirbantys kitose šalyse.
Pasak V.Šap, atvyksta lietuviai, išeiviai iš įvairių pasaulio šalių – JAV, Austrijos, Norvegijos.
„Labai didelė naujovė – neuropsichologijos sritis, kuri Lietuvoje labai lėtai skynėsi kelią. Visai neseniai Lietuvos psichologų sąjungoje įsikūrė neuropsichologijos specialistų darbo grupė. Į kongresą atvyksta profesorius Linas Bieliauskas, kuris yra neuropsichologijos srities profesionalas, jis kalbės labai svarbia visuomenei tema – apie kognityvinį senėjimą.
Kas vyksta su senu žmogumi, kas vyksta su jo kognityvinėmis funkcijoms, su dėmesiu, mąstymu, atsiminimu, gebėjimu spręsti kasdienines problemas? Mes suvokiame, kad senstant žmogui kinta ne tik jo kūnas, tačiau per mažai turime žinių, kaip kinta pažintiniai procesai“, – apie būsimą kongresą pasakojo V.Šap.
Kongrese žiniomis dalinsis vaikų ir paauglių psichiatrijos srityje dirbanti Virginija Ribakovienė, kuri kalbės apie asmenybės sutrikimus.
„Tai yra labai svarbu, nes mes kalbame apie psichikos ligas, apie raidos sutrikimus, bet apie asmenybės sutrikimus žinių mums trūksta.
Dar viena pranešėja – iš Austrijos atvykstanti mokslų daktarė Vaidilutė Asisi, kuri kalbės apie kūdikių ir mažų vaikų psichikos sveikatos raidos sutrikimus ir diagnostiką.
Tad dar viena grupė specialistų, kurie gali rasti sau naudingos informacijos kongrese – darželių auklėtojai, čia dirbantys specialistai, psichologai, globėjai“ – kalbėjo V.Šap.
Pasak pašnekovės, esminė kongreso skleidžiama žinia – kad kuo daugiau specialistų ir visuomenė suprastų, kaip svarbu mėginti įsigilinti, kokios priežastys gali lemti mus supančių žmonių elgseną, psichologinę savijautą ir kokią įtaką gali turėti psichologinės traumos, įvairūs asmenybės sutrikimai, kaip ieškoti ir rasti būdus padėti tiems, kam įvairios psichologinės pagalbos reikia.
Lietuvos psichologų kongresas „Patirtis be sienų“ balandžio 24–25 dienomis vyks Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
