Vis tik siekiant apibūdinti slogią nuotaiką ši sąvoka ne visuomet yra tinkama. Depresija nėra vien tik nuotaikos nebuvimas – tai ligos diagnozė. Ligos, kuri turi begalę veidų ir simptomų.
Kokie jie bei kaip šią ligą atskirti nuo paprasto nuotaikos nebuvimo, portalui Ji24.lt pasakoja gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Jolanta Bičkienė.
– Depresija ir liūdesys – riba tarp šių sąvokų, atrodo, labai nedidelė. Mažai kas ją iš tiesų ir atskiria, tad kas gi toji depresija ir kada tai jau nėra vien tik paprastas liūdesys?
– Liūdesys – viena iš natūralių žmogaus emocijų, jaučiama netekties, išsiskyrimo, nusivylimo ar kitais gyvenimo momentais, jis nesutrikdo normalios darbinės veiklos ilgesniam laikui, gebėjimo susikaupti, bendrauti, nesumažina aktyvumo.
Depresija anaiptol nėra natūrali, tai liguista būsena, kylanti dėl biocheminių neuronų veiklos pakitimų. Tai yra sutrikimas, kurio priežastys gali būti tiek užsitęsęs stresas, nuovargis, tarpasmeniniai nesklandumai, tiek įgimtos ar įgytos smegenų biologinės priežastys.
Liūdesys yra tik vienas iš depresijos simptomų. Greta būdingi miego sutrikimai, apetito kritimas, netenka aktualumo ir pasitenkinimo anksčiau džiuginę dalykai, atsiranda nuovargis, kyla beviltiškumo mintys. Būdinga, kad prisimenama ir galvojama apie gyvenime buvusius liūdnus dalykus, neretai visas gyvenimas ir ateitis ima atrodyti juoda, be vilties. Galiausiai ir pats žmogus toks jaučiasi, tuomet netgi kyla minčių nebegyventi.
Depresija sergančiam žmogui itin susiaurėja aplinkos suvokimas, atsiranda sunkumas susikaupti, mintys eina lėtai, nekyla naujų idėjų. Atsiranda pakitimų ir motorikoje – judesiai ir kalba tampa lėtesni.
Depresija sutrikdo gebėjimą bendrauti, mąstyti, dirbti, sunkiais atvejais tampa sudėtinga net apsitarnauti. Žmogus negali pakilti ryte iš lovos, nusiprausti, pasigaminti valgyti, jau nekalbant apie pasirūpinimą kitais ar savo pareigų atlikimą.
Iš to kyla dideli kaltės, gėdos, menkavertiškumo jausmai, o tai tik dar labiau blogina savijautą. Jei minėta savijauta tęsiasi dvi savaites ir ilgiau, labai tikėtina, kad žmogui bus diagnozuota depresija. Tai įprastas depresijos vaizdas, tačiau ji gali būti įvairi, kaip ir mes esame labai įvairūs.
– Kokie yra depresijos laipsniai ar tipai ir kaip jie keičia žmogaus gyvenimo kokybę?
– Išskiriami trys depresijos epizodo sunkumo laipsniai, priklausomai nuo to, keli depresijos simptomai būdingi ir kaip jie giliai pasireiškia. Tai lengvos, vidutinės ir sunkios depresijos laipsniai.
- Sunkios depresijos epizodas diagnozuojamas, kai greta stipriai išreikštų, sutrikdančių net kasdienę veiklą, trijų pagrindinių simptomų (liūdna nuotaika, interesų ir pasitenkinimo sumažėjimas, nuovargis) pasireiškia keturi ir daugiau papildomų simptomų: susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi, kaltės ir menkavertiškumo jausmas, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas, polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę ir savižudiški veiksmai, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas.
- Vidutinio sunkumo depresijos epizodas diagnozuojamas, kai pacientui nustatomi du pagrindiniai ir trys ar keturi papildomi depresijos sindromo simptomai.
- Lengvo laipsnio depresijos epizodo diagnozei pakanka dviejų pagrindinių ir dviejų papildomų simptomų. Lengvo sutrikimo metu nesutrinka darbinė veikla, bendravimas.
Jei depresija tinkamai negydoma, laipsnis gali ir pasunkėti.
Klasikinė depresija reiškiasi aukščiau minėtais simptomais, tačiau dažnai pasitaiko ir netipiškų jos variantų. Tokiu atveju gali varginti įvairūs skausmai, vegetaciniai simptomai.
Taip pat skaitykite: Somatinė depresija: po kokiomis ligomis slepiasi ir kokius žmones dažniausiai griebia
Žmogus negali pakilti ryte iš lovos, nusiprausti, pasigaminti valgyti, jau nekalbant apie pasirūpinimą kitais ar savo pareigų atlikimą.
Iš to kyla dideli kaltės, gėdos, menkavertiškumo jausmai, o tai tik dar labiau blogina savijautą.
Išskiriama ir atskira sezoninių depresijų grupė, taip vadinama rudeninė ar pavasarinė depresija. Depresijos gali būti paveldimos, gali būti sukeltos išorinių faktorių (streso, organinių smegenų pakitimų).
Yra gan plačiai paplitęs posakis, kad depresija turi daug veidų. Žmogus gali netgi šypsotis, nors teigiamų jausmų jis jau nebejaučia. Šypsena gali būti maskuotė, gali būti neigimas, atsitraukimas. Tai itin sunkios ir klastingos depresijos variantas, kai žmogus jaučiasi tuščias, o jo jausmai būna nublankę. Tačiau nereikia kiekvieno besišypsančio įtarti sergant depresija. Tai kompleksinė liga, spalvinga, paprastai lydima kitų mano anksčiau minėtų simptomų.
