– Kokioms amžiaus grupėms depresija dažniausia ir kaip ji veikia skirtingas lytis?
– Depresija serga visų amžiaus grupių žmonės, tik jos vaizdas kiekvienai amžiaus grupei turi savo specifinių bruožų ir simptomų.
Pavyzdžiui, dažnai vaikų depresijos vienas iš simptomų yra pyktis ar blogas elgesys su kitais vaikais. Vyresnio amžiaus žmonių dažnai apskritai nepastebime, ir esame linkę galvoti, kad giliai liūdėti senatvėje norma.
Sveikas vyresnis žmogus turi savo džiaugsmų, bendrauja, laukia atvykstant artimųjų, aktyviai dalyvauja šventėse, domisi televizijos, radijo laidomis, rūpinasi savo sveikata, miega bent penkias valandas per naktį. Jei to nėra, reikia susirūpinti.
Kalbant apie vyrų ir moterų depresiją, didelių skirtumų nėra. Nebent tokie – kuo apskritai šios dvi lytys skiriasi viena nuo kitos. Vyrai labiau linkę izoliuotis, spręsti problemas savais metodais, patys, neparodyti savo „silpnumo“. Tuo tarpu moterys lengviau atsiveria.
Šiais laikais tokio didelio skirtumo nebelieka. Daugėjant informacijos, depresija vis rečiau suvokiama ir laikoma „tinginio“ liga ar silpnumo apraiška. Žmonės tampa labiau išprusę.
– Kaip depresija diagnozuojama ir kaip nustatoma, kiek stipriai ji yra įsisenėjusi?
– Reikia savimi rūpintis. Mūsų kultūroje įprasta rūpintis kūno problemomis, išvaizda, tačiau emociniai dalykai dažnai nėra įsisąmoninami, o juk jie – natūralūs mūsų palydovai visą gyvenimą. Jausmai, suvokimas, mąstymas, fiziologiniai procesai pirmiausia kyla smegenyse.
Gimstame, augame, bręstame, senstame – greta aiškių pakitimų kūne kinta ir mūsų psichika. Savijauta, kuri nėra fiziologinė, laikoma liguista.
Mūsų kultūroje įprasta rūpintis kūno problemomis, išvaizda, tačiau emociniai dalykai dažnai nėra įsisąmoninami, o juk jie – natūralūs mūsų palydovai visą gyvenimą.
Depresija yra liga, turinti aiškius, moksliškai pagrįstus diagnostikos kriterijus, apibrėžtus ir pagrįstus gydymo metodus. Vieni jų iš tiesų yra psichologinis konsultavimas ar psichoterapija.
Bet tai yra tik vieni iš gydymo metodų, beje, gelbstintys tik lengvo sutrikimo atveju, o sunkesniais atvejais yra tik gretutiniai ir papildomi. Tokiu atveju be gydytojo parinkto medikamentinio gydymo depresija gali tęsti mėnesiais ir ilgiau.
Taip pat skaitykite: Emocinė krizė arba nervinis išsekimas: 13 požymių, kurie keičia jūsų elgesį
Daugybė mokslinių institutų analizuoja, tiria cheminius smegenų procesus, neuronų veiklą, atranda vaistines medžiagas, kurios sąveikaudamos su tam tikromis neuronų grupėmis suaktyvina, moduliuoja jų veiklą. Tai sudėtinga ir plati tema, tačiau vaistai padėjo daugeliui žmonių pasveikti.
Nesu griežta vaistų šalininkė, man svarbūs visi aspektai, bet turbūt svarbiausia, kad žmogus kreiptųsi pagalbos. O specialistas – ar tai būtų psichiatras, ar psichoterapeutas, ar psichologas įvertins, kiek gali padėti pats, kiek reikalinga kito kolegos pagalba.
– Kartais manoma, kad depresija praeis savaime, „išsivaikščios“. Kartais, atrodo, ir praeina, bent jau trumpam. Tačiau ar tai nėra tik saviapgaulė? Ar trumpas, o kartais ir kiek ilgiau užsitęsęs nuotaikos praskaidrėjimas reiškia, kad depresija jau praėjo?
– Tikėtis, kad „išsivaikščios“ galima, bet kam kankintis? Depresija yra labai nemaloni ir kankinanti liga. Nuo danties skausmo įprasta gerti vaistus, o čia dažnai skauda net labiau. Vis dėlto savaiminių pasveikimo atvejų tikrai pasitaiko.
Jei jautiesi gerai, tai turbūt neverta dairytis atgal. Nebent esi per daug aktyvus ar kalbus, o gal tai tau sako kiti? Svarbu į tai įsiklausyti, nes egzistuoja priešinga depresijai būsena – manija.
Džiaugsmingumas, perdėtas komunikabilumas, nepamatuoti verslo planai, lengvos pažintys, hiperseksulumas, pagreitėjusi kalba ir mintys atkreipia aplinkinių dėmesį, nors pats žmogus dažnai to nepastebi.
– Daugelį ligų sukelia nervai ar gyvenime patiriamas stresas. O kaip yra su depresija? Ar ji gali sukelti fiziologinių negalavimų?
– Pati depresija yra simptomų kompleksas, pavadinimas, bet tarp tų simptomų dėl neurofiziologinių pakitimų smegenyse sutrinka daugelis fiziologinių procesų: mitybos, miego, virškinimo reguliacijos, lytinė funkcija ir t. t. Ką jau kalbėti apie pakitusią psichologiją. Savivertė krinta, žmogus ima vertinti save nepagrįstai neigiamai, atsiriboja, vengia. Pasitaiko ir nerimąstingos depresijos variantas, kai juntamas itin didelis nerimas.
– Dažnas, jaučiantis liūdesį, paguodos ieško keldamas taurelę ir depresiją bandydamas paskandinti alkoholyje: juk manoma, kad jis padeda užsimiršti. Kokį poveikį turi toks depresijos „gydymas“?
Labai būdinga, kad depresiją lydi alkoholizmas, ir atvirkščiai.
– Alkoholis nuima įtampą, žmonės net įvardija – „pasidarė kiek geriau“. Jis trumpam pakelia nuotaiką dėl poveikio į specifinių neuromediatorių koncentraciją smegenyse. Ir vis dėlto tai – tik saviapgaulė, veikianti tik alkoholio vartojimo pradžioje. Ilgainiui tampa nebeaišku, kas prasidėjo anksčiau, – ar alkoholio vartojimas, ar depresija. Labai būdinga, kad depresiją lydi alkoholizmas, ir atvirkščiai.
