Psichoterapeutė Jolanta Bičkienė: „Vieną klastingiausių depresijos formų gali slėpti ir šypsena“

– O kaip depresija gali paveikti poros santykius?

– Depresija išties trikdo santykius. Pradedant nuo to, kaip jaučiasi pats sergantis (jis liūdnas, be jėgų, sulėtėjęs, visiškai sau nemielas, praradęs džiaugsmą, apetitą, normalų miegą, seksualinį potraukį), galime suprasti, kaip šalia jo jaučiasi ir partneris, – jis išgyvena ir liūdi kartu su savo brangiu žmogumi, dažnai jaučiasi kaltas („Gal ką darau ne taip?“), piktas. Nes sunku išbūti ramiam, kai tavo partneris „visada nelaimingas“, „nerodo jokio intereso niekam“. Tokiu atveju keičiasi bendravimas, keičiasi ir gyvenimo kokybė kartu.

– Ar įmanoma depresiją įveikti pačiam: būnant tarp žmonių, verčiant save užsiimti anksčiau mėgta veikla, skaitant literatūrą ar bandant mąstyti pozityviai?

– Labai svarbu ieškoti pozityviai nuteikiančios veiklos. Ir jei yra tam pajėgumų, tai labai gerai.

Bet jei depresija sunki, taip galima dar labiau save sugniuždyti, nes tokios veiklos neatsiras. O ir knygą skaityti, kai sunku susikaupti, nėra taip lengva. Nereikia savęs kankinti, dažniausiai pagalba yra visai netoli.

– Sunkia depresijos forma sergantis žmogus dažnai būna apimtas apatijos: jam nieko nebereikia, tad ir pagalbos kreiptis jis jau nebeturi jėgų. Kaip artimieji ar draugai turėtų jam padėti ir kokių klaidų verčiau nedaryti bendraujant su depresija sergančiu asmeniu?

– Artimieji turi nebijoti rodyti iniciatyvą, patys klausti, siūlyti, ieškoti pagalbos. Geriau padaryti per daug nei nepadaryti nieko ar pavėluoti. Svarbu subtiliai ir supratingai tai pasiūlyti savo artimajam, nekaltinti, nereikalauti didelių savijautos paaiškinimų, gal tiesiog užregistruoti pas specialistą, palydėti ir pan.

Tikėtis, kad depresija „išsivaikščios“ galima, bet, kam kankintis? Depresija yra labai nemaloni ir kankinanti liga. Nuo danties skausmo įprasta gerti vaistus, o čia dažnai skauda net labiau.

Klaida yra kaltinti artimą matant, kad jo nuotaika bloga ar jis apatiškas, kaip ir klaida būtų imti prikaišioti, jog nesveiksta, spausti ir aktyviai nurodinėti, kad „kiek gi galima sirgti“. Visokių situacijų pasitaiko.

Artimieji taip pat žmonės, jie išgyvena, liūdi dėl artimo ir labai dažnai pavargsta būti šalia, tampa nervingi. Nereikėtų bijoti ir patiems kreiptis patarimo į specialistą.

– Kokiomis priemonėmis ir kaip yra gydomos įvairios depresijos rūšys ir kiek apskritai depresijos gydymas trunka?

– Gydymas yra labai įvairus: medikamentinis, psichologinė pagalba, psichoterapija. Sezoninėms depresijoms taikoma šviesos terapija, labai sunkių sutrikimų atvejais – ir elektroimpulsinė terapija, elektromagnetinė stimuliacija.

Taip pat skaitykite: Depresija: skaudžios pasekmės jūsų sveikatai

Kalbant apie vaistus – po pirmo epizodo patartina gydytis apie metus laiko. Svarbu staiga pačiam, tik pagerėjus būklei, nenutraukti vaistų, reikia būtinai tartis su specialistu.

Dažnai žmonės linkę manyti, kad pasveiko ir gydytis nebereikia, tačiau jiems palengvėjo būtent dėl to, kad vartoja vaistą, kuris veikia tikslingai, o nutraukus dažnai palaipsniui depresija atsinaujina.

– Ką patartumėte nusprendusiems ieškoti pagalbos: kur kreiptis ir kaip išsirinkti gerą specialistą? Juk šiais laikais jų yra išties labai daug.

– Patarčiau nesusikoncentruoti į „gero specialisto“ paieškas, taip galite prarasti daug brangaus laiko. Pirmiausia kreiptis reikia į savo poliklinikos Psichikos sveikatos centrą (jų sąrašą rasite čia). Registracija vyksta ne per šeimos gydytoją, o tiesiogiai pasiskambinus.

Jei yra didelis asmeninis poreikis gydytis anonimiškai, galima ieškoti privataus gydytojo, tačiau nuo to gydymo ir sveikimo kokybė ne visada priklauso.

Manau, kad labai svarbus kontaktas tarp gydytojo ir paciento. Jei žmogus jaučiasi suprastas, nepaliktas, nepriimtas greitai ir atsainiai, vadinasi, pasirinko tinkamai.

O jei sveikimas vyktų komplikuotai, specialistas spręs dėl vaistų keitimo, pasitarimo su kolegomis, o gal siuntimo į stacionarą. Kalbu apie depresijos gydymą. Jei žmogų vargina tik liūdna nuotaika, turbūt pirmiausia iš tiesų pakanka paieškoti psichologo ar psichoterapeuto. Būkite sau dėmesingi.

Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Papildoma informacija – klausau.lt