Ką reiškia Prieinamumo direktyva?
2019 m. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų taip pat vadinama Prieinamumo direktyva arba Europos prieinamumo aktu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SOCMIN) Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės patarėja Svajūnė Sirvydytė įvardino du pagrindinius šios direktyvos tikslus: „Pirma, siekiama suderinti valstybių narių įstatymus prieinamumo srityje ir taip panaikinti kliūtis laisvam gaminių ir paslaugų judėjimui Europos Sąjungos vidaus rinkoje.
Antra, siekiama gerinti prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų asmenims su negalia ir kitiems funkcinių sutrikimų turintiems asmenims (pagyvenusiems asmenims, laikinų sveikatos sutrikimų turintiems asmenims) tam, kad šie asmenys visapusiškai ir veiksmingai galėtų dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis, būtų savarankiški, ir būtų užtikrintos jų galimybės.“
Prieinamumo direktyva, anot pašnekovės, bus taikoma kompiuteriams ir operacinėms sistemoms, mokėjimo ir savitarnos terminalams, išmaniesiems telefonams ir kitai įrangai, naudojamai elektroninių ryšių paslaugoms, televizijos įrangai, elektroninėms skaityklėms.
„Taip pat ji bus taikoma ir telefonijos paslaugoms, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto, banko paslaugoms, elektroninėms knygoms, elektroninės prekybos paslaugoms, atsakymams į skubios pagalbos pranešimus numeriu 112“, – komentavo S. Sirvydytė.
Siekiant, kad šiais gaminiais ir paslaugomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau žmonių su negalia, jie turės atitikti prieinamumo reikalavimus.
„Pavyzdžiui, informacija apie gaminio naudojimą ar paslaugos veikimą privalo būti pateikiama daugiau kaip viena jusle atpažįstamu būdu, suprantamai, tokiu būdu, kad naudotojai galėtų ją suvokti, tinkamo dydžio ir tipo šriftu“, – aiškino SOCMIN atstovė.
Kalbant apie gaminius, anot S. Sirvydytės, informacija apie gaminio naudojimą privalės būti pateikta prieinamais formatais ant paties gaminio ar kitais būdais (pavyzdžiui, interneto svetainėje). Taip pat turės būti užtikrintos gaminio funkcinės savybės, kurios leis jais pagal numatytą paskirtį naudotis kuo daugiau asmenų su negalia, pavyzdžiui, galimybė neregiui gauti garsines instrukcijas naudojantis bankomatu, „prieinamumo“ funkcija išmaniuosiuose telefonuose ir pan.
„Taip pat privalės būti užtikrintas pakuočių ir instrukcijų prieinamumas. Kalbant apie paslaugas, turės būti užtikrinamas teikiant paslaugą naudojamų gaminių prieinamumas. Pavyzdžiui, teikiant banko paslaugas naudojamos banko kortelės turi turėti savybes, kurios leistų neregiams suvokti, kuri kortelė yra kuri, tam naudojami įpjovimai, iškilumai ir pan.
Taip pat privalės būti užtikrinama prieinama informacija apie paslaugos veikimą; bei užtikrinama, kad interneto svetainės ir mobiliosios programėlės būtų nuosekliai ir tinkamai prieinamos, suvokiamos, kad būtų galima jas naudoti, jos būtų suprantamos ir tvarios“, – apie siekiamus pokyčius kalbėjo S. Sirvydytė.
Prieinamumo direktyva į Lietuvos teisę perkelta 2022 m. pabaigoje į Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą. Tiek direktyva, tiek minėtas įstatymas įsigalios 2025 m. birželio 28 d. Taip pat, pridūrė S. Sirvydytė, numatytas 5 metų pereinamasis laikotarpis paslaugų teikėjams – taip suteikiama laiko verslui prisitaikyti. Gaminių ir paslaugų, įtrauktų į direktyvą, tiekėjai privalės užtikrinti, kad tiekia rinkai tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius ir paslaugas.
Pokyčiai jau prasideda
Nors iki šios direktyvos įsigaliojimo dar liko pusantrų metų, anot S. Sirvydytės, valstybės institucijos jau pradėjo intensyviai ruoštis šio teisės akto įsigaliojimui – vykdomos komunikacijos ir viešinimo kampanijos, konsultuojami privataus sektoriaus subjektai, rengiami reguliarūs pasitarimai tarp valstybės institucijų, asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, verslo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų.
„Taip pat rengiami ir reguliarūs susitikimai Europos Sąjungos lygmeniu, kuriuose pasidalinama patirtimi, apsikeičiama gerąja praktika. Prieinamumo direktyva yra labai ambicingas teisės aktas, ir žinoma, vis dar kyla neaiškumų ir įgyvendinimo iššūkių, kuriuos stengiamasi įveikti pasitelkiant tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertus, bendradarbiaujant su specialistais iš skirtingų sričių“, – tikino pašnekovė.
S. Sirvydytė pridūrė, kad veikia Neįgaliųjų reikalų departamento Konsultacijų centras, kuriame galima nemokamai konsultuotis dėl informacijos prieinamumo. Lietuvos audiosensorinė biblioteka teikia konsultacijas leidybos sektoriaus atstovams leidinių prieinamumo klausimais. Lietuvos Bankas taip pat ketina teikti konsultacijas pagal poreikį savo kuruojamoje srityje. Konsultacijas dėl Prieinamumo direktyvos įgyvendinimo klausimų taip pat teikia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.
Prieinamumo direktyva yra labai ambicingas teisės aktas
Kaip reaguoja verslas?
Dėmesys dėl Prieinamumo direktyvos įsigaliojimo, pasak S. Sirvydytės, jau jaučiamas ir iš verslo atstovų, ir, be abejo, kiekvienoje srityje yra savų iššūkių.
„Bet verslas verslui nelygus: teko susidurti su viena transporto įmone, kuri prieinamumą įgyvendina jau daugelį metų, reguliariai konsultuojasi su asmenų su negalia nevyriausybinėmis organizacijomis, yra itin socialiai atsakingi ir Prieinamumo direktyvos reikalavimai didesnių sunkumų jiems tikrai nekelia. Taip pat džiugu, kad privatūs bankai taip pat intensyviai konsultuojasi ir po truputį įgyvendina teigiamus pokyčius prieinamumo srityje, nors turime suprasti, kad kai kuriems techniniams pokyčiams reikia daugiau laiko“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja.
S. Sirvydytė pasidžiaugė, kad yra ir daugiau verslų, kurie į prieinamumo užtikrinimą žiūri atsakingai ir nevengia kelti klausimų ir konsultuotis: informacinių technologijų ir telekomunikacijų bendrovės, įmonės, vykdančios elektroninę prekybą, paštomatai: „Kaip tinkamai, prieinamais formatais pateikti informaciją domisi ir įvairios mokslo institucijos bei kitos organizacijos, kurioms privalomųjų prieinamumo reikalavimų kol kas nenumatoma. Bus ir tokių verslų, kurie, matyt, prieinamumo reikalavimus įgyvendins paskutinę minutę.“
Pašnekovė pabrėžė, kad Lietuvoje yra pasirinktos keturios rinkos priežiūros institucijos, kurios pagal savo sritį tikrins, kaip laikomasi prieinamumo reikalavimų, ir esant poreikiui, skirs įspėjimus ar pinigines baudas. „Norime pabrėžti, kad Prieinamumo direktyva sukurs ne tik papildomas pareigas verslui, bet turėtų atnešti ir nemažai privalumų: didesnis vartotojų ratas, platesnė rinka, inovacijų skatinimas“, – tikino S. Sirvydytė.
Vertindama esamą pritaikymo pažangą, S. Sirvydytė tikino, kad yra verslų, kurie į prieinamumo užtikrinimą žiūri atsakingai ir nevengia kelti klausimų ir konsultuotis: informacinių technologijų ir telekomunikacijų bendrovės, įmonės, vykdančios elektroninę prekybą, paštomatai. Kaip tinkamai, prieinamais formatais pateikti informaciją domisi ir įvairios mokslo institucijos bei kitos organizacijos, kurioms privalomųjų prieinamumo reikalavimų kol kas nenumatoma.
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM primena, kad daugiau informacijos apie prekių ir paslaugų prieinamumą galima rasti interneto svetainėje www.ndt.lt bei įstaigos Facebook profilyje
