15min GYVENIMO pokalbis su R.Lingiene – apie kitokią darbo kasdienybę, klausimus, į kuriuos dažniausiai tenka atsakinėti bei NVSC darbuotojų patiriamas emocijas.
– Kaip atrodo eilinė jūsų specialistų darbo diena? Kiek kartų per dieną specialistui vidutiniškai tenka skambinti dėl kontaktų?
– Darbo diena priklauso nuo to, kokia tuo metu yra situacija ir kokias funkcijas NVSC specialistas atlieka. Per parą fiksuojant nuo 1500 iki 2000 atvejų, jų apklausas vykdantiems specialistams yra nežmoniškas iššūkis.
Vienas asmuo vidutiniškai ištiria 4–6 atvejus per dieną, tai atitinka ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro standartą, kuriame nurodyta, kad atvejo epidemiologinė diagnostika trunka nuo 40 minučių iki 2 valandų.
Taigi tam, kad būtų ištirta apie 1500 atvejų per dieną, reikia 250–350 atvejų atsekamumą vykdančių specialistų.
Lietuvos kariuomenės savanorių, verslo iniciatyvos pagalba šiuo metu yra nepamainoma. Apytikriai darbo dienomis dirba apie 170 specialistų (įskaitant 100 kariuomenės atstovų, visuomenės sveikatos biurų darbuotojus, kitus savanorius), tačiau šio standarto dar nepasiekiame.
NVSC specialistai, atliekantys pirminę užsikrėtusio asmens apklausą, skambina nuo 1 iki 5 kartų, kadangi dažnai reikia patikslinti aplinkybes aiškinantis, kur žmogus galėjo užsikrėsti, taip pat pasitikslinti dėl sąlytį turėjusių asmenų.
594-iems NVSC dirbantiems specialistams yra patikėta labai daug funkcijų, kurios ne vien susiję su atvejų ištyrimu, nors tai yra mūsų didžiausias prioritetas.
Vis dėlto ne mažiau svarbūs ir protrūkių tyrimai, kuriuos atlikti gali tik NVSC epidemiologai ir visuomenės sveikatos specialistai. Taip pat NVSC specialistai informuoja sąlytį turėjusius asmenis, siunčia informaciją asmens sveikatos priežiūros specialistams dėl nedarbingumo pažymų išdavimo. Tokių pažymų per dieną tenka „apdoroti“ apie tūkstantį.
Dažnu atveju specialistams trūksta informacijos, todėl reikia su asmenimis susisiekti ir ją patikslinti. Taip pat apie 20 žmonių vienu metu konsultuoja interesantus telefonu, apie 10 teikia konsultacijas elektoriniu paštu visais klausimais.
Per dieną sulaukiame po 10 tūkst. įvairaus pobūdžio skambučių, todėl labai sudėtinga nuolat užtikrinti, kad visi žmonės turėtų galimybę pasikonsultuoti. Stengiamės gerinti procesus, jog situacija pagerėtų iš esmės.
– Viešoje erdvėje žmonės dalijasi istorijomis, kaip negalėjo prisiskambti, negavo informacijos apie tai, ar reikalinga saviizoliacija, arba ji buvo pateikiama prieštaringa: vieną kartą, jog taip, kitą – jog ne. Jūsų įvardyti skambučių skaičiai – kiek jų sulaukiate per dieną – matyt, ir yra atsakymas. Tačiau kokie tie skambučiai būna? Natūraliai kyla klausimas – jei per dieną išgirsti daug pykčio ir nepasitenkinimo, kaip patiems NVSC darbuotojams neprarasti motyvacijos dirbti?
– Specialistai pasidalina savo išgyvenimais ir kokia psichologinė įtampa mus visus lydi jau beveik devynis mėnesius, pradedant nuo darbo oro uostuose ir jūrų uoste, kai dažnas keliautojas iš mūsų tyčiojasi.
Taip pat tenka girdėti labai daug itin nemalonių epitetų, atskriejančių tiek mūsų įstaigos atžvilgiu, tiek mūsų specialistams.
Mes puikiai suprantame žmonių nepasitenkinimą ir nežinomybę, tačiau mūsų įstaigoje lygiai taip pat dirba žmonės, kurie nebeskaičiuoja nei darbo valandų, nei poilsio.
Mes puikiai suprantame žmonių nepasitenkinimą ir nežinomybę.
Motyvuoti žmones taip dirbti yra ypač sunku. Darbuotojai patiria nuolatinę įtampą, nes neįmanoma nustatyti ribos tarp laiko, skirto darbui, ir laisvo laiko poilsiui. Nes visi darbai skubūs ir svarbūs, nė vieno jų negali atidėti, jie nuolat kaupiasi.
Esame įvardijami kaip įstaiga, kuri nieko pozityvaus nepraneša, tačiau tiek anksčiau, tiek nuo pandemijos pradžios buvo nuolat prašoma iš visuomenės pakeisti savo gyvenimo įpročius, vengti kontaktų, laikytis higienos reikalavimų, nesilankyti viešose vietose, jei jaučiami bent menkiausi užkrečiamosios ligos simptomai.
Tačiau atšaukus pirmąjį karantiną, visų gyvenimas tarsi grįžo į savas vėžes. Deja, ne NVSC specialistų, kurie nuolat ragino būti sąmoningais, tačiau sulaukdavome pašaipių replikų, kad keli atvejai per dieną, o apribojimai lyg būtų tūkstančiai.
Matėme visuomenės emocinę būseną po pirmojo karantino ir suvokėme, kad nuolatinių apribojimų žmonės nebeatlaikys ir vėliau bus sunku grįžti į tą padėtį, kuri buvo ankstyvą pavasarį. Šiuo atžvilgiu buvome teisūs.
Pačiame NVSC pavadinime yra žodis „visuomenė“, tad visuomenės sveikata privalo būti visų mūsų reikalas, ne tik sveikatos apsaugos sistemos, kuri šiuo metu yra perdegusi tiek dėl išteklių, tiek dėl pajėgumų, tiek dėl psichologinės darbuotojų būklės.
Tačiau svarbu paminėti, kad labai daug žmonių kreipiasi ir siūlo mums pagalbą, tai tikrai pagerina nuotaiką. Juk vien mintis, kad apie mūsų darbuotojų patiriamus sunkumus kažkas pagalvoja yra tikrai gražu.
Praėjusią savaitę Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai mus nustebino savo iniciatyva. Patys už savas lėšas padovanojo kavos aparatą. Taip pat prisidėjo verslo iniciatyva „Įveiksime kartu“, kurie apklausia sergančius asmenis. Savanorių pagalba ir kitų įstaigų dėmesys labai motyvuoja NVSC darbuotojus.
– Ar nebuvo atvejų, kada Jūsų specialistai dėl per didelių krūvių norėjo išeiti iš darbo ar išėjo?
– Tokių atvejų yra nemažai. Iš viso per šiuos metus iki šiol darbą paliko 40 darbuotojų. Aiškinantis savanoriško išėjimo priežastis dažniausiai įvardijamos šios: stresas, labai dideli darbo krūviai, nekonkurencingas atlyginimas.
– Kaip žmones motyvuojate?
– Motyvuoti žmones yra sudėtinga, tačiau visi dirbantys NVSC supranta, kodėl atsekti atvejus yra svarbu. Žmonės supranta, kad tai yra neeilinė situacija visai šaliai ir, tikiu, kad dauguma dirba iš idėjos, jog gali pakeisti labai daug.
Deja, ne visuomet specialistai gaudavo pakankamą dėmesį mūsų problemoms „taikos“ metu – tiek dėl epidemiologų darbo tinkamo neįvertinimo, tiek dėl visos įstaigos finansavimo. Džiugu tai, kad daugybė žmonių kreipiasi į mus ir nori pagelbėti.
NVSC dirba įstaigai nebūdingu režimu – septynias dienas per savaitę. Didelė dalis darbuotojų dirba maksimaliu darbo krūviu, įskaitant ir viršvalandžius.
– Ar nekilo minčių padaryti valandos ar dviejų tiesioginę transliaciją, pavyzdžiui, feisbuke? Kad pamatytume, koks yra šis darbas pandemijos metu?
– Šiuo metu planuojamas dokumentinio filmo apie NVSC darbą pandemijos metu filmavimas. Ketiname informacija apie epidemiologų darbą dalintis ir NVSC feisbuko paskyroje.
– Kokie klausimai žmonėms dažniausiai kyla? Ką sunkiausia išaiškinti?
– Patys įvairiausi. Mes matome žmonių pasimetimą. Deja, situacija nuolatos kinta, ir mes visada stengiamės kuo greičiau prisitaikyti prie jos, tik ne visuomet spėjame tą skubiai atlikti.
Dažniausiai konsultuojamasi dėl saviizoliacijos, nedarbingumo, kokios rizikos kontaktas galėjo būti.
Sunkiausia bendrauti su tais žmonėmis, kurie šio viruso egzistavimą neigia. Šis komunikacinis triukšmas labai trukdo specialistams dirbti ir, sakyčiau, tai yra labai didelė nepagarba visiems, kurie dėl šio viruso neteko savo artimųjų ar kurie turės sunkių išliekamųjų sveikatos padarinių.
Taip pat tai labai didelė nepagarba visam gydymo įstaigų personalui, kuriems kasdien reikia rūpintis sergančiais žmonėmis, bei mūsų specialistams, kurie privalo užkirsti kelią šiam virusui.
Mes negalime nuleisti rankų.
– Jūsų nuomone, kai yra tokie skaičiai, ar turi prasmę šis kontaktų atsekimas?
– Turi, ir netgi labai didelę. Mes negalime nuleisti rankų. Statistika rodo, kad Lietuvoje yra labai daug vyresnio amžiaus asmenų, kuriems šis virusas yra ypač pavojingas bei gali būti lemtingas. Mūsų šaliai būtų visiška tragedija paleisti savieigai šią epidemiją. Kontaktų atsekamumo svarbą įvardija ir tarptautinės organizacijos.
– Kaip reiktų elgtis pačiam sužinojus, kad turėjai ar galėjai turėti kontaktą? Kiek šiuo atveju svarbu operatyvumas?
– Iškart gavus informaciją, būtina saviizoliuotis, nelaukiant NVSC skambučio. Čia operatyvumas yra svarbiausia, tačiau žmonės turi planų ir, regis, mano, kad nubėgti užsipirkti maisto lyg ir nieko tokio, tačiau to daryti negalima. Suprantame, kad visiems, gavus tokią informaciją, griūva planai. Bet juk nesinorėtų, kad dėl vieno apsilankymo, artimasis atsidurtų ligoninėje. Ar verta rizikuoti savo ir kitų sveikata, kai yra visos galimybės visur sudalyvauti nuotoliniu būdu, užsisakyti maistą internetu ir panašiai?
– Mes kartais diskutuojame apie tai, ar mūsų visuomenė yra brandi. Kaip jums atrodo?
– Branda ateina, kai žmogus įsisąmonina savo patirtį, suvokia visas galimas savo veiksmų pasekmes ir pagal tai koreguoja savo veiksmus.
Lietuviai pirmosios koronavirusinės infekcijos metu nepatyrė tokių didelių netekčių, kaip pietinės Europos šalys, Jungtinė Karalystė, JAV, Švedija, tad mūsų visuomenėje nebuvo įvertinta užsienio šalių patirtis ir ji atrodė labai toli, todėl ir įsisąmoninti šias patirtis yra sudėtinga. Mes ir patys mokomės ir stengiamės mokytis iš savo patirčių.
– Esate sakiusi, kad žmonės tampo virusą už ūsų. Kaip jums atrodo, kodėl?
– Natūralu, kad žmonės, nematydami, kad serga kažkas iš artimųjų, nejaučia, kaip labai virusas yra išplitęs. Jiems jis neatrodo pavojingas.
– Teigiama, jog vienas iš viruso plitimo mažinimo būdų – ir mobilioji programėlė, kuria Lietuvoje dar naudojamasi labai nedaug. Pavyzdžiui, Suomijoje ja naudojasi net 45 proc. gyventojų.
– Be abejo. Juk tai beveik pusė. Suomija yra viena iš pavyzdinių šalių šiuo klausimu.
Kalbant apie atvejus Suomijoje, ši šalis nėra tankiai apgyvendinta. Lemia ir šiaurietiškas charakteris, kai rekomendacijos jiems prilygsta nurodymams.
Svarbu naudotis programėle, o ne tiesiog ją atsisiųsti. Prieš kelias dienas žiūrėjau, kiek žmonių gavę kodus. Tokių buvo apie 85. Tai reiškia, kad jie užsikrėtė, susisiekė, tačiau po to nepateikė savo maršrutų – neleido mums jų sužinoti. Kitaip tariant, jie nepasinaudojo ta programėle, pasinaudojusių buvo tik apie 20.
Nuo žmonių sąmoningumo priklauso, nuo pasitikėjimo, kad ta programėlė neseka žmonių, nerenka jų duomenų, jų kitur nekaupia. Tai priklauso ir nuo supratimo, kad taip gali prisidėti prie viruso plitimo mažinimo beveik nieko nedarydamas.
– Kokį tolimesnį scenarijų matote, kalbant apie viruso valdymo priemones?
– Šią savaitę laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas A.Veryga pranešė, kad bus pratęstas karantinas dar kelioms savaitėms. Stebime situaciją ir žiūrėsime, ar situacija stabilizuosis. Vis dėlto, šis švelnus karantinas yra kitoks nei pirmasis, ir sunku pasakyti, kokia situacija bus vėliau. Viskas labai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų veiksmų.
NVSC jau beveik grįžo ankstesnes vėžes ir gali greitai ir operatyviai apklausti visus užsikrėtusius asmenis. Tai labai pagreitina galimybę įvardinti sąlytį turėjusius asmenis ir juos įspėti apie saviizoliacijos būtinybę.
