Prieš metus Vilniuje pradėjusi veikti įstaiga – viena iš nedaugelio, siūlančių nuolatinę pagalbą šeimoms, auginančioms įvairių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Ir ne tik šeimoms – nevyriausybinė organizacija rengia ir konsultuoja specialistus. „Pagrindinė mūsų veikla yra neformalusis ugdymas, konkrečiai – fizinių gebėjimų stiprinimas autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų turintiems vaikams“, – pasakojo I.Totoraitė. Paprastai kalbant, vilniečių įkurta įstaiga suteikia įvairių raidos sutrikimo turintiems vaikams progą lankyti sporto būrelį, kuriame jie išmoktų plaukti, gaudyti ir spardyti kamuolį, o taip pat – ir bendrauti bei mokytis.
Į užsiėmimus važinėja iš Lentvario
Penkerių metų sūnų auginanti Rita gyvena Lentvaryje. Tačiau jau metus mažiausiai dukart per savaitę kartu su berniuku važiuoja 20 km pirmyn ir atgal į Vilnių, kur jos sūnus lanko „Švietimo pagalbos projektai“ organizuojamus sporto užsiėmimus.
Moteris pasakojo, kad skelbimą apie šią organizaciją ir jos vedamas treniruotes rado feisbuke. „Nė minutės neabejojau, kad ten turi patekti ir mano sūnus. Tokie užsiėmimai mūsų vaikams būtini, tačiau jų yra labai mažai. Nei Lentvaryje, nei Trakuose jų nėra, o patekti į organizuojamus Vilniuje sudėtinga – norinčių yra labai daug, todėl susidaro eilės“, – pasakojo berniuko mama. Iki karantino „Švietimo pagalbos projektai“ organizuojamus sporto užsiėmimus salėje vaikas lankė kartą per savaitę. Šiuo metu dėl pandemijos įvedus papildomus saugumo reikalavimus (treniruotis vienu metu gali mažiau vaikų) treniruotės vyksta tik kartą per savaitę.
Nė minutės neabejojau, kad ten turi patekti ir mano sūnus. Tokie užsiėmimai mūsų vaikams būtini, tačiau jų yra labai mažai.
Berniukas nuo ketverių lankė ir baseiną, kur vos per keletą mėnesių išmoko plaukti. „Bet kuriam vaikui būtų naudinga, jei sportuoti ir plaukti jis mokytųsi ne didelėje grupėje, bet su keliais vaikais ar net individualiai. O mūsų vaikams tai be galo vertingas dalykas. Pradžioje treniruotėse, žinoma, buvo chaoso – kol treneriai ir vaikai rado būdą, kaip kartu dirbti. Bet per metus visi vaikai tikrai išmoko atlikti užduotis iki galo, įveikti tai, ko bijojo, galiausiai – išlaukti savo eilės. Tai – didelis darbas, nes autistai vaikai labai dažnai arba bėga, arba protestuoja…“ – pasakojo lengvą autizmo spektro sutrikimą turintį sūnų auginanti mama.
Kaip kiti panašaus likimo vaikus auginantys tėvai, nustačius raidos sutrikimus Rita savo sūnų lavino pati – internete yra specialių programų. „Tačiau mano žinių negali lyginti su specialistų, be to, namuose neturiu tiek priemonių, kiek jų yra čia („Švietimo pagalbos projektų“ sporto salėje – aut. past.). Mano sūnui daugiausia problemų yra su kalba. Atrodytų, ką bendro turi sportas ir kalbos raida? Vedame jį ir pas logopedą. Tačiau matome, kad didžiulę įtaką tobulėjimui daro ir sportavimas“, – tikino penkiamečio mama, prisiminusi, kad plaukti vaiką mokęs treneris pasakojo, jog paskutiniuose užsiėmimuose berniukas, plaukdamas nugara, taip atsipalaidavo, jog dainavo „Du gaidelius“.
Paskutiniuose užsiėmimuose berniukas, plaukdamas nugara, taip atsipalaidavo, jog dainavo „Du gaidelius“.
Moteris neslėpė: jei užsiėmimų kaina būtų didelė, šeima negalėtų vežioti treniruotis sūnaus iš Lentvario į Vilnių. Tačiau „Švietimo pagalbos projektų“ veikla yra remiama iš Sporto rėmimo fondo, tad paslaugų kaina „įkandama“ daugumai šeimų: mėnesis treniruočių sporto salėje (kai užsiėmimai vyksta 2 kartus per savaitę) vaikui kainuoja 15-18 Eur. Individualūs užsiėmimai baseine (4 kartai per mėnesį) kainuoja 20 Eur (t.y. vieno užsiėmimo kaina šeimoms siekia apie 5 Eur).
„Palyginsiu, jog už vieną kartą pas logopedą mokame 20 Eur“, – pasakojo Lentvaryje gyvenanti Rita.
Siekia, kad kiekvienas autistas mokėtų plaukti
„Manau, kad kiekvienas vaikas, ateinantis į mūsų užsiėmimus turi savo sėkmės istoriją. Be galo didžiuojamės vaikų pastangomis ir pasiekimais, ypač kai pavyksta sukurti santykį tarp vaiko ir trenerio, kai matome, kaip didėja vaikų vidinė motyvacija ir noras įsitraukti į bendras veiklas. Mūsų užsiėmimus lanko įvairių fizinių gebėjimų vaikai – kai kuriems reikalinga didesnė pagalba. Tačiau savo akimis matome, ką gali bendras darbas: turime vaikų, kurie per metus nuoseklaus darbo pasivijo bendraamžių fizinių gebėjimų lygį, išsiugdė tam tikrus įgūdžius, kurių jiems šiek tiek trūko“, – pasakojo VšĮ „Švietimo pagalbos projektai“ direktorė.
Užsiėmimuose Vilniuje veikiančioje sporto salėje vaikai lavina įvairius įgūdžius – raidos sutrikimų turinčių vaikų tėvai žino, kad kartais jų vaikams iššūkis yra ir pagauti kamuolį. Tačiau lavinimas vyksta ne tik viešosios įstaigos patalpose, bet ir, pavyzdžiui, baseinuose, kur vaikai mokosi plaukti. Ši programa – ypač svarbi autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams, kadangi jie įprastomis sąlygomis negali išmokti plaukti.
Apie tai, kaip paruošti autistus vaikus baseinui, mokyti plaukti organizacijos treneriai paruošė ir keletą viešų video filmukų:
„Autistus vaikus mes kartais vadiname „bėgliais“, nes situacijose, kurios juos išgąsdina, jie iš karto bėga. Taip pat ir vandenyje. Be to, jiems netinka įprasti mokymo plaukti metodai: jie negali mokytis plaukti vaikų grupėse, nemoka mėgdžioti trenerių judesių ir pan. Tokiems vaikams, pasak I.Totoraitės, reikia individualaus dėmesio. „Labai dažnai pirmiausia reikia įveikti vandens baimę. Be to, paprastai treneris su plaukti besimokančiu autistu visą pamoką kartu praleidžia vandenyje – taip sukuriamas pasitikėjimas, atrandami tinkantys metodai“, – pasakojo pašnekovė.
Autistus vaikus kartais vadiname „bėgliais“, nes situacijose, kurios juos išgąsdina, jie iš karto bėga.
Savo patirtimi apie tai, kaip mokyti autistus plaukti, „Švietimo pagalbos projektų“ specialistai dalinasi ir su kitų miestų kolegomis. Nors tokie mokymai populiarūs, didžiausią susidomėjimą rodo mažesnių miestų, kuriuose yra baseinų, atstovai. „Matyt, didžiųjų miestų baseinai turi per didelį užimtumą“, – svarstė I.Totoraitė, pabrėžusi, kad jos ir kolegų siekis – jog visi autistai vaikai Lietuvoje išmoktų plaukti.
Kad pastangos duoda rezultatų, jie mato kasdien: „Plaukimo programoje turime ir plaukti pramokusių penkiamečių, ir vandens baimę nugalėjusių ir panerti išmokusių vyresnių vaikų. Visos vaikų, o kartu ir jų šeimų pastangos yra mums svarbios. Vis dėl to labiausiai vertiname ir džiaugiamės vis labiau ir labiau stiprėjančiu vaikų noru sportuoti ir įsitraukti į smagias veiklas. Manau, kad autizmas sportui – ne kliūtis“, – įsitikinusi I.Totoraitė.
Autizmas sportui – ne kliūtis.
Ji neslėpė, jog norinčių lankyti jų rengiamus užsiėmimus yra daugiau nei galimybių priimti. „Raidos sutrikimų turintiems vaikams skirtų sporto užsiėmimų labai trūksta visoje Lietuvoje“, – liūdną realybę konstatavo pašnekovė. Per pirmuosius veiklos metus jų programą baigė daugiau nei 60 skirtingo amžiaus ir raidos sutrikimus turinčių vaikų.
Raktas į vaiko sėkmę – individualus dėmesys
Ne tik plaukti besimokantys, bet ir į kitus užsiėmimus ateinantys vaikai sulaukia daug asmeninio dėmesio – dirbama ne didesnėse nei 4 vaikų grupelėse. Be to, programoje taikomi specialūs metodai: išankstinis užsiėmimų planavimas, vizualinė pagalba, motyvacijos didinimo priemonės. Sprendžiant individualias situacijas konsultuojamasi ir su psichologais – taip ieškoma geriausio metodo, tinkančio konkrečiam vaikui.
„Taip pat svarbu pabrėžti, kad organizuodami užsiėmimus remiamės prielaida, kad reikia sudaryti galimybę vaikams pasirinkti tai, kas jiems patinka. Todėl stengiamės supažindinti juos su įvairių sporto šakų elementais: krepšinio, futbolo, gimnastikos, jogos, golfo, teniso. Kiekvienas programos mėnuo skiriamas vis kitai sporto šakai. Tikimės, kad kiekvienas vaikas suras tą sritį, kurioje jam geriausiai sekasi“, – pasakojo raidos sutrikimų turintiems vaikams skirto sporto centro vadovė.
Visuose užsiėmimuose apjungiami kineziterapijos, bendro fizinio pasirengimo elementai, sporto specialistai daug dirba su balansavimo priemonėmis, vaikai pratimus atlieka ant nestabilių paviršių. „Norime, kad vaikai labiau pajustų savo kūną, lavintų judesius, gerėtų jų motorinio planavimo gebėjimai, – pasakojo VšĮ „Švietimo pagalbos projektai“ dirbanti trenerė Karina Vnukova. – Todėl tarp vaikams pritaikytų priemonių turime nemažai įvairių balansavimui ir sensorikai skirtų priemonių“.
Svarbiausias tikslas – įkvėpti judėti kiekvieną lietuvį
Įsigyti jas ir pritaikyti aplinką įstaiga galėjo gavusi Sporto rėmimo fondo paramą. Šio fondo lėšos skiriamos įvairiems sporto projektams, kurių bendras tikslas – didinti visų amžiaus ir socialinių grupių Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą.
„Deja, bet tyrimai rodo, kad lietuvių fizinis aktyvumas labai atsilieka nuo Europos vidurkio. Kalbant apie Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo judėjimo per savaitę skaičių Lietuva atsilieka dar labiau“, – dėmesį atkreipė Žana Orlova, Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už Sporto rėmimo fondą.
Pristatydama, kas yra Sporto rėmimo fondas, ji paaiškino, kad tai pirmiausia – valstybės finansinis instrumentas, kaupiamas iš visų mokesčių mokėtojų lėšų.
Ilgą laiką Lietuvoje fizinį aktyvumą skatinančių projektų rėmimas nebuvo nuoseklus. Pasak Ž.Orlovos, didieji pokyčiai šioje srityje prasidėjo 2018 m., kai buvo pakeistas Sporto įstatymas. „Prieš du metus sukūrus elektroninę projektų paraiškų pateikimo ir vertinimo sistemą, perėjus prie europinės praktikos, kai projektus vertina nepriklausomi ekspertai, skiriame didelį dėmesį programos skaidrumui Vienas ryškiausių to pavyzdžių – interneto puslapio sukūrimas“, – sakė pašnekovė.
Perėjus prie europinės praktikos, kai projektus vertina nepriklausomi ekspertai, atsirado daugiau skaidrumo.
Interneto puslapis skirtas visai visuomenei, tačiau aktualiausias turbūt yra įvairius fizinio aktyvumo projektus norintiems įgyvendinti arba jau įgyvendinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims: viešosioms įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms, įmonėms ir kt.
Svetainėje detaliai pateikiama informacija apie projektų paraiškas, reikalavimus kvietimui, reikalingus dokumentus, mokymus, skirtus jau sutartis pasirašiusiems projektų vykdytojams. Čia taip pat galima rasti naujienas ir sėkmės istorijas – pasakojimus apie tuos projektus, kurie buvo ir yra finansuojami Sporto rėmimo fondo lėšomis.
Dar vienas labai svarbus šios svetainės tikslas, anot pašnekovės, yra viešumas ir skaidri atskaitomybė. „Skelbiame statistiką apie projektus, dalyvius, jiems išmokėtas lėšas. Dar viena naujovė tiek mūsų fondui, tiek sporto bendruomenei, tai – projektinių veiklų aktyvumo žemėlapis“, – sakė Ž.Orlova.
Kartu su nauja svetaine ŠMPF Sporto rėmimo fondas visuomenei pristatė savo ženklą ir šūkį „Įkvėpti judėti“, kurio reikšmė dvejopa.
„Visa fondo komunikacija, atsispindinti tiek svetainėje, tiek žemėlapyje, kurį minėjau, taip pat ir šūkyje, siekia parodyti, jog visi fondo remiami projektai yra orientuoti į kiekvieną žmogų. Todėl šūkis turėjo būti atpažįstamas kiekvienam. Tai jeigu kirčiuotume pirmąjį skiemenį „Įkvėpti judėti“, sakytume, jog kalbame apie tuos projektų vykdytojus, kurie gavę finansavimą, kviečia visuomenę dalyvauti. Na, o „Įkvėpti“ (kirčiuojame paskutinį skiemenį „ti“) judėti – tai jau yra tie dalyviai arba kiekvienas iš mūsų, kurie gali dalyvauti projekto veiklose, kurios jam yra prieinamos ir patrauklios, tinka pagal jo amžių, fizinius gebėjimus ir t.t.“, – pasakojo ŠMPF direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už Sporto rėmimo fondą.
Poreikis 6 kartus didesnis
Statistika kalba pati už save – idėjų, kaip didinti fizinį aktyvumą, lietuviams netrūksta. Tačiau, pasak Ž.Orlovos, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojami tik geriausi konkurse dėl lėšų dalyvaujantys projektai.
„Tie, kurie turi idėjų ir gebėjimų, reikalingų įgyvendinti tas idėjas, ateina ir dalyvauja konkurse. Geriausi projektai yra finansuojami. Dalyviams suteikiama galimybė arba visiškai nemokamai dalyvauti projekto veiklose, arba tai daryti su finansine nuolaida. Taip stengiamasi užtikrinti, kad projekto siūlomos veiklos būtų pasiekiamos kuo daugiau žmonių“, – sakė Ž.Orlova, pridūrusi, kad apie 30 proc. pateiktų paraiškų būna finansuojamos Sporto rėmimo fondo lėšomis.
„Susidomėjimas tikrai didžiulis. Lėšų poreikis 6 kartus viršija turimą biudžetą“, – teigė ŠMPF direktoriaus pavaduotoja.
Fondo lėšomis projekto veiklos remiamos neilgiau nei keturis metus. Tačiau tai tikrai nereiškia, jog visi projektai gyvuoja tik tiek laiko. Ž.Orlovos teigimu, per kelerius metus tikrai sėkmingi ir savo nišą atradę projektų vykdytojai suranda ir būdų, kaip tęsti savo veiklą. Variantų gali būti įvairių: nuo privataus, idėja patikėjusio investuotojo, iki sėkmingo savarankiško išsilaikymo.
„Reikalingos veiklos tikrai nelieka be finansavimo šaltinio net ir pasibaigus projektinei veiklai, kurią remia fondas“, – įsitikinusi pašnekovė.
