Liko viena, kai vaikai buvo dar visai maži
Kaip prisipažino pati moteris, tiek vaikų turėti neplanavo, tačiau kiek Dievas davė, tiek gimdė. Nė minties nebuvo bent vienu atsikratyti. Šiuo metu vyriausiai dukrai 19 metų, ji jau gyvena atskirai, trims kitoms – 17, 15 ir 9, sūnums – 16 ir 6 metai.
Su vyru išsiskyrė, kai vaikai dar buvo visai maži. Nors vaikų tėvas gyvena netoliese, su vaikais nebendrauja ir alimentų jiems nemoka. Pagalbą šeimai teikia Alimentų fondas.
„Kadangi vaikų susilaukiau labai jauna, būdama 16 metų, jaunystės visai nemačiau. Nuo tada – tik namai ir vaikai. Todėl, kai jie šiek tiek ūgtelėjo, labai norėjosi kur nors ištrūkti, pakeisti aplinką ir pailsėti nuo buities. Buvau pavargusi nuo rutinos. Taigi įsidarbinau pardavėja ir dirbau apie metus laiko. Tačiau kai darbas nuo aštuntos ryto iki aštuntos vakaro, vaikai lieka visiškai be priežiūros ir kontrolės, o jau paaugliai. Nusprendžiau, kad vaikai man svarbesni, ir vėl grįžau į namų šeimininkės pareigas.
Dabar, kai vaikai paaugo, vėl norėtųsi dirbti, bet maždaug prieš metus nulūžo priekinis dantis. Kas mane priims į darbą be jo? Man ir pačiai iki šiol gėda prieš žmones, nors artimieji jau apsipratę su tokiu baisiu mano vaizdu.
Pirmas kelias savaites visai kojos iš namų nekėliau, o išėjusi šalinausi žmonių, labai bijojau ką nors sutikti, su kuo teks pasisveikinti. Atrodo, kad visi ir žiūri į tą mano dantį. Nuėjau pas vietinį odontologą, jis apžiūrėjo ir pasakė, kad naujas dantis man kainuos 200–300 eurų. Supratau, jog neturiu jokių šansų“, – atviravo Ramunė.
Moteris neturi ir krūminių dantų, tačiau su jų netekimu susitaikė, kadangi jų nesimato. „Visą gyvenimą mano dantys buvo silpni, o po tiek nėštumų ir gimdymų visai trupėti pradėjo. Krūminių dantų beveik ir neturiu. Seniai negaliu valgyti nieko kieta, geriausiu atveju šiek tiek apkramtau ir nuryju. Dėl to ir maisto skonio nelabai jaučiu, ir galbūt dėl to persivalgau kartais. Tačiau negi atimsiu pinigus iš vaikų, kad sau dantis susitvarkyčiau“, – dėstė pašnekovė.
Kaip išgyventi už 450 eurų
Paklausta, kaip sugeba išgyventi už 450 eurų su visais vaikais, moteris nepabėrė nė vieno nusiskundimo. Taip, jų neužtenka, nes nuolat kuriam nors vaikui ko nors prireikia – tai naujų batų, tai striukės, tai vaistų ar dar ko nors. Todėl visą laiką tenka skolintis.
Kita vertus, Ramunė patikino, kad visi turi kuo apsirengti ir nevaikšto apdriskę. Su maistu sudėtingiau, kadangi vaikai auga ir valgyti nori vis daugiau. Tačiau iškart pridūrė, kad šeima nebadauja. Dar daugiau – vaikai nuo mažens mamos išlepinti gauti kokybiško maisto ir bet ko jiems neįsiūlysi: kotletais, prikimštais avižinių dribsnių, jų nepamaitinsi.
„Visada gaminau vaikams pati. Gal ir per daug lepinau, nes dabar jie pripratę, kad mama visada pagamins. Patys nelabai mėgsta gaminti. Kita vertus, kai yra koks nors reikalas, man reikia kur nors išvažiuoti, kuo puikiausiai patys savimi pasirūpina. Vyresnės dukros net ir kugelį gali išsikepti“, – pasakojo moteris.
Buvo visko – ir depresijos, ir nevilties
Ji neslepia, kad buvo įvairių periodų, taip pat labai sunkių – pirmiausia psichologiškai.
„Buvo ir depresijos, ir nervai visai nelaikė. Sunku, kai nuolat už viską atsakai viena pati ir neturi į ką atsiremti. Sunkiausia buvo, kol vaikai augo, visi dėmesio reikalavo. Tuomet visiškai buvau užsisukusi tarp jų poreikių, save pamiršusi. Dabar jau ir laiko sau šiek tiek turiu. Šiemet planuoju pabaigti dešimtą klasę – lankau suaugusiųjų centrą.
Tuomet noriu pabaigti kokius nors kursus ir ieškotis darbo. Ko negalėjau, nesugebėjau, anksčiau, jaunystėje, stengiuosi daryti dabar. Noriu kažko siekti gyvenime daugiau, kad ir vaikams dėl manęs nebūtų gėda. Jiems bus neįdomu su manimi, jei taip ir liksiu tik namų šeimininkė. Noriu dar kažko pasiekti gyvenime“, – teigė Ramunė.
Labiausiai ją traukia darbas su skaičiais. Kažkam skaičiavimas kelia didžiulį nuobodulį, o Ramunei skaičiuoti patinka, todėl norėtų dirbti apskaitininke ar buhaltere. Jos vyriausia duktė svajoja apie visažistės profesiją, o kiti vaikai dar neapsisprendę, kokios profesijos norėtų.
Jautrus dukters laiškas
Panašu, kad Ramunės atsidavimas vaikams, rūpestis, kuriuo ji gaubė juos nuo pat mažumės, pradeda duoti savo geruosius vaisius. Vyriausia dukra, perskaičiusi vienos moters istoriją, kuri dėl dantų problemų negalėjo susirasti darbo, ir atradusi, kad jai padėjo „kažkoks“ Odontologijos fondas, atrado šio fondo tinklapį ir užpildė anketą mamos vardu. Mat žinojo, kaip stipriai mama išgyvena netekusi priekinio danties. Štai tokį šiltą laišką ji parašė:
„Nors mūsų namai labai kuklūs, daug ko trūksta, daug kas sulūžę ar jau nebeveikia, bet mes ten laimingi. Gyvename svajonėmis, kad kada nors, kai mes užaugsime, suremontuosime visą butą ar net nupirksime naują namą prie ežero, padėsime mamai visaip kaip ir taip jai bent šiek tiek atsidėkosime už jos rūpestį, meilę bei šilumą.
Kadangi mes šito išpildyti dar negalime, prašome pagalbos išpildant kitą mamos svajonę – šypsotis. Mamai tai daugiau nei svajonė. Tai gali pakeisti gyvenimą. Tai gali būti paspirtis nepasiduoti, stipriau kabintis į geresnį gyvenimą. Tai gali mamą padaryti laimingą. O mums tai svarbiausia.“
Gauti atsakymo nei mama, nei dukra pernelyg nesitikėjo. Tiesiog pabandė, ir tiek – juk tai nekainuoja. Taigi galima įsivaizduoti, koks siuprizas buvo gauti kvietimą atvykti odontologų apžiūrai. Sutvarkyti Ramunei dantis apsiėmė odontologijos klinikos „Atenta“ gydytojai.
Neatlygintinai dirbantys gydytojai kviečia į gerumo akciją
Pasak Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondo vadovės Dalios Sakalauskaitės-Babravičės, fondo tikslas – dovanoti savalaikę, kokybišką ir profesionalią gydytojų odontologų pagalbą sunkumus patiriantiems Lietuvos žmonėms. Dėl dantų ligų vaikai dažnai patiria patyčias, suaugę žmonės sunkiau susiranda darbą. Pagaliau tai ne tik estetinė problema, bet ir fizinė, nes dažnai sukelia nuolatinį skausmą, sunkumus kramtant, riboja maisto racioną ir kelia žarnyno bei virškinimo problemų.
Fondo atsiradimą inicijavo keletas savo srities profesionalų, siekiančių telkti gydytojų ir kitų specialistų bendruomenę ir profesionaliai teikti nemokamą pagalbą jos reikalingiems, tačiau dėl sudėtingų aplinkybių negalintiems gauti asmenims.
Pagalba teikiama bendradarbiaujant su keletu Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, taip pat sudarant sąlygas paramą gauti visiems, užpildžiusiems prašymo formą.
Nors visi gydytojai prie fondo veiklos prisideda neatlygintinai, medžiagos kainuoja ir, žinia, brangiai. Todėl fondo atstovai be galo dėkingi už bet kokio dydžio pinigines aukas. Surinktos lėšos naudojamos reikalingų medžiagų, vaistų, įrankių ir priemonių kaštams kompensuoti, ypač jei gydymas ilgas ir sudėtingas.
Prisidėti dovanodami šypseną, o kartu ir kokybiškesnio, džiugesnio, šviesesnio gyvenimo perspektyvą galite aukodami fondui:
Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondas
Įmonės kodas: 304661354
Sąskaita: LT727044060008183953
Bankas: SEB bankas
Mokėjimo paskirtis: Dovanoju šypseną
