Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad gegužės 5 dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė pasauline rankų higienos diena.
PSO duomenimis, apie 2 mlrd. žmonių kasmet suserga dėl užteršto maisto, o nuo diarėjos (viduriavimo) miršta apie 3 mln. vaikų. Europoje dažniausiai užregistruojamos per maistą plintančios zoonozės: salmoneliozė ir kampilobakteriozė. Svarbiausiai šių ligų ES protrūkių rizikos veiksniai buvo kiaušiniai ir jų produktai, mišrus maistas, žuvis ir jos produktai.
Daugiamečiai nedžiuginantys statistiniai duomenys rodo, kad dalis gyventojų visgi dar nepakankamai žino apie rankų higienos svarbą, nes, pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) duomenis, per paskutinius 12 metų (2002–2014) Lietuvoje kasmet buvo užregistruojama nuo 14 iki 22 tūkst. ūmių žarnyno infekcijų (salmoneliozės, šigeliozės, vidurių šiltinės, paratifų ir kitų bakterinių ir virusinių žarnyno infekcijų, nulemtų intoksikacijos maistu) atvejų.
Didžiausi žarnyno infekcinių ligų sergamumo rodikliai buvo tarp kūdikių iki 1 metų ir vaikų iki 6 metų amžiaus grupėse. Šeiminiai protrūkiai vidutiniškai sudarė 86 proc. visų užregistruotųjų. Pagrindiniai sukėlėjai – Salmonella ir Rotavirus. Išplitę protrūkiai dažniausiai buvo siejami su maisto tvarkymo subjektų veikla – viešojo maitinimo įmonėmis, vaikų ugdymo įstaigomis bei kitais maisto tvarkymo subjektais, tiekusiais į rinką vartojimui paruoštą maistą.
Kokios ligos perduodamos per nešvarias rankas?
Dėl netinkamos rankų higienos galima susirgti:
- salmonelioze;
- rotovirusine ir norovirusine infekcija;
- virusiniu hepatitu A;
- vidurių šiltine;
- dizenterija.
Oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (kai kalbant ar kosint burna pridengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Kosėti ar čiaudėti reikėtų į alkūnės linkį):
- gripu;
- difterija;
- raudoniuke;
- skarlatina;
- vėjaraupiais;
- tymais ir kt.
Atminkite, kad nešvariomis rankomis negalima liesti akių, nosies ir kitų gleivinių, nes ligų sukėlėjai per jas lengvai gali patekti į žmogaus organizmą.
Pasak PSO, rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, kadangi taip nuo jų paviršiaus pašalinama net iki 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.
Kada reikia plauti rankas?
Deja, nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindine profilaktikos priemone išlieka vien tik tinkama rankų higiena. Rankas būtina plauti visuomet prieš ir po žalios mėsos, žuvies ar paukštienos gaminimo, pabuvus įvairiose viešose vietose, prieš valgant, paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po nosies valymo (kosint ar čiaudint) bei prieš vaiko maitinimą.
Rankų plovimo taisyklės – elementarus sąlyginis įprotis:
1. Prieš plaudami rankas būtinai nusimaukite visus papuošalus.
2. Sudrėkinkite rankas po šiltu tekančiu vandeniu, užpilkite skysto muilo.
3. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas bei riešus iš abiejų pusių.
4. Trinkite delną į delną.
5. Trinkite tarpupirščius ir vidines delnų puses.
6. Trinkite tarpupirščius ir išorines delnų puses.
7. Trinkite pirštų galiukus bei panages.
8. Trinkite nykščius.
9. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus kitos rankos delne.
10. Nuplaukite rankas.
11. Nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu ar vienkartine servetėle.
12.Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą.
13. Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.
Rankų plovimas pagal tam tikras taisykles neturi būti tik paviršutiniškas, mechaniškas veiksmas ar ritualas, o turi tapti sąmoningu, besąlyginiu prioritetu.
