Viena iš aktualių temų kalbant apie psichinę sveikatą – pogimdyvinė depresija ir kaip ją atpažinti. Kas yra pogimdyvine depresija? Kas lemia, kad moterį ištinka pogimdyvinė depresija, jos įtaka besilaukiančios ar jau pagimdžiusios moters sveikatai. Koks yra pogimdyvinės depresijos poveikis kūdikio vystymuisi? Ką daryti, kad motinystės pradžia būtų sklandi? „Šeimų mokyklėlės“ lektorė, psichologė Vilma Petrikienė pateikia išsamius atsakymus į šiuos klausimus.
Ši tema ypač aktuali tėvystės kontekste. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog mamos (jei pagrindinis asmuo besirūpinantis kūdikiu yra tėtis, tada tėčio) psichologinė savijauta tiesiogiai veikia visokeriopą kūdikio vystymąsi. Kūdikio polinkis į depresiją yra ne tik arba ne tiek genetiškai paveldimas, kiek tokią žmogaus būseną gali lemti santykis su depresyvia motina. Psichinių sunkumų turinti motina mažiau bendrauja su savo kūdikiu, mažiau jį glaudžia, čiūčiuoja. Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad:
- jis nėra mylimas, svarbus;
- jo poreikiais artimiausias žmogus gali ir nepasirūpinti, tai kelia didžiulį nesaugumo jausmą, taip klojamas augančio žmogaus menkos savivertės pagrindas.
Taigi, kas yra pogimdyminė depresija ir kaip jaunos mamos gali sau padėti?
Pogimdyminė depresija – tai staigus nuotaikų svyravimas (po gimdymo labai keičiasi hormonų kiekis organizme, reikia laiko, kad tai susinormalizuotų);
Tai pasireiškia sutrikususiu miegu ir/ar apetitas, savigrauža, kad nieko nedari, nieko nespėju, ir pan., galiausiai pyktis ant kūdikio, kad jis čia dėl visko kaltas.Keli pagrindiniai požymiai, kad jauną mamą ištiko pogimdyvinė depresija:
- baisu vienai pasilikti su kūdikiu (Ar sugebėsiu juo pasirūpinti? Ar žinosiu, ko jam reikia?);
- mintyse sukasi įvairiausios fantazijos, kas tragiško gali nutikti kūdikiui ir/ar pačiai mamai;
- nesinori kūdikio imti ant rankų, čiūčiuoti, myluoti jo;
- visi kūdikiu džiaugiasi, o mamą ima šleikštulys.
Tokių ar panašių jausmų ir minčių, kyla daugeliui ką tik pagimdžiusių moterų. 50–85 proc. moterų patiria tai, ką galima pavadinti motinystės melancholija (baby blues). Tokia būsena pasireiškia per pirmas dienas po gimdymo. Ir kaip staigiai prasidėjusi, taip staigiai ir baigiasi per savaitę, dvi sėkmingai apsiprantant su savo nauju vaidmeniu, stiprėjant pasitikėjimui savimi (Man puikiai sekasi atliepti kūdikio poreikius. Aš vis labiau pasitikiu savimi. Aš esu geriausia mama šiam kūdikiui.).
Retais atvejais (apie 0,2% arba 1 iš 500 gimdžiusių moterų) diagnozuojama pogimdyminė psichozė (dažniausiai ji ištinka moteris, jau iki gimdymo gydytas nuo depresijų ar kitų psichinių ligų). Artimiesiems pogimdyminę psichozę atpažinti pavyksta ganėtinai lengvai, mat jaunos mamos elgesys po gimdymo tampa ypač keistas ir/ar neadekvatus. Dažniausi to požymiai:
- moteris kelias paras visai nemiega;
- yra labai apatiška, depresyvi, vangi arba, priešingai, labai energinga, vidury nakties stumdo baldus ir pan.;
- girdi garsus, mato vaizdus, laiko save šventąja – tai jos realybė – ir piktinasi, kad kiti jos nesupranta.
Tokiu atveju yra būtina skubiai kreiptis į medikus, gali tekti gydytis ligoninėje. Artimųjų palaikymas ir meilė taip pat labai reikalingi.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
