Kvėpavimas atspindi vidinę būseną
Sąmoningas energinis kvėpavimas arba kitaip, rebefingas – nepaprastai veiksminga kvėpavimo technika. Ją pasitelkęs kiekvienas galime susidoroti tiek su fizinėmis, tiek su emocinėmis bėdomis. Be to, ji tinka visiems, nepaisant nei fizinės būklės, nei amžiaus. Juk kvėpuojame visi, tik... ne visi vienodai. Kvėpavimas priklauso nuo vidinės būsenos. Nesunku pastebėti, kad susijaudinęs žmogus kvėpuoja neritmiškai, paviršutiniškai, o apimtas liūdesio ir sielvarto – tarsi dūsaudamas, iškvėpdamas ilgiau nei įkvėpdamas.
Mokydamasi sąmoningo energinio kvėpavimo turite išmokti kvėpuoti tolygiai, vientisai, be jokių pauzių – taip, kaip kvėpuoja vaikai. Kažkada taip visi kvėpavome, bet su kiekvienais metais patiriame ir sukaupiame vis daugiau įvairių baimių, nemalonių pojūčių, kurie ir trukdo kvėpuoti taisyklingai. Mokslininkai, medikai bei kvėpavimo specialistai pastebėjo, kad ramūs, atsipalaidavę žmonės kvėpuoja tolygiai, jiems kvėpavimo technikos nė nereikia mokytis. O susinervinusiam ne veltui patariama giliai ir ramiai pakvėpuoti.
Skausmingus išgyvenimus turime „paleisti“
Kai kuriems mokytis sąmoningo kvėpavimo būna sudėtinga, nes būtina visą laiką stebėti savo kvėpavimą, reikia išlikti budriam ir sugebėti nuvyti, nuraminti visas nereikalingas mintis. Su kiekvienu iškvėpimu paleidžiame įtampą, sukauptą nuo pat kūdikystės. Kai vis daugiau įtampos paleidžiame, kvėpavimas savaime atsistato ir kuo ilgiau taisyklingai kvėpuojame, tuo ramesni tampame, labiau atsipalaiduojame. Tiesa, iš pradžių mokytis taisyklingai kvėpuoti patariama su mokytoju – rebeferiu. Jis stebi kvėpavimą, pataria, kaip paleisti įtampą, kaip išmokti valdyti mintis, ugdyti budrumą.
Dažnai proceso metu žmones užplūsta įvairūs jausmai: su iškvėpimu paleisdami negatyvius išgyvenimus, susikaupusią įtampą, kartais jie ir verkia, ir šaukia... Svarbiausia, neslopinti natūraliai kylančių emocijų, išlieti jas laisvai. Tai natūralu ir normalu. Taisyklingai kvėpuodami pabudiname savyje daug jaudinančių patyrimų, kuriuos, deja, buvome užgniaužę. Tai, kas skausminga, turime sąmoningai „paleisti“. Sąmoningumas juk yra ne kažką pamiršti, o prisiminti. Rebefingas kaip tik ir skatina gebėjimą prisiminti. O kai „paleidžiame“ nemalonių išgyvenimų pojūčius, kitą kartą, juos prisiminę, jau nereaguojame taip jautriai. Kai nuoširdžiai ir atvirai imame žiūrėti į savo baimes, skausmą, pyktį, nusivylimus, liūdesį, jau elgiamės sąmoningai ir taip sau tik padedame. Tačiau norimų rezultatų nereikia tikėtis iš karto. Sąmoningai taisyklingai kvėpuoti galime išmokti tik reguliariai tai darydami. Beje, išmokę taisyklingo kvėpavimo, tolygiai pradedame kvėpuoti ir miegodami – taigi geriau išsimiegame ir pailsime.
Padeda sergant įvairiomis ligomis
Tikriausiai nepasakysime nieko naujo, bet dažnai žmonės rebefingo nusprendžia mokytis sušlubavus sveikatai ir kai tradicinė medicina jau nebegali padėti. Tiesa, per pirmą kvėpavimo seansą taisyklingai viską atlikti pavyksta tikrai ne visiems. Lengviau sekasi sportininkams, įpratusiems ritmiškai kvėpuoti, taip pat menininkams, aktoriams, mokantiems atsipalaiduoti. Norint taisyklingai kvėpuoti reikia įkvėpti taip, kad plaučiai kuo daugiau prisipildytų oro. Tačiau dažniausiai vieni žmonės daugiau oro įkvepia į apatinę plaučių dalį, dėl to nusileidžia diafragma ir daugiau išsipučia pilvas. Kitiems priešingai – daugiau oro patenka į viršutinę plaučių dalį ir įkvepiant daugiau pakyla krūtinė.
Įkvėpimą galima kontroliuoti ant krūtinės ir pilvo uždedant rankas. Žiūrint iš šalies, įkvepiant turėtų tolygiai pakilti ir krūtinė, ir pilvas. Stengiantis ir kantriai dirbant to gali išmokti visi. O išmokus nebereikia specialiai stengtis taisyklingai kvėpuoti. Tai vyksta savaime. Net tada, kai žmogus patiria stresą, jis natūraliai ima kvėpuoti taisyklingai, taip išvengdamas nereikalingos įtampos. Todėl rebefingas labai naudingas žmonėms, dažnai patiriantiems stresą, patenkantiems į labai nemalonias aplinkybes ir nemokantiems savęs kontroliuoti.
Tiesa, pradėjus praktikuoti šį kvėpavimo būdą, iš pradžių gali suintensyvėti skausmai nesveikose kūno vietose. Tačiau tai normalu – organizmas valosi. Svarbu žinoti, kad tai natūralus, visiškai saugus savęs gydymo būdas. Kenksmingos medžiagos šalinasi su prakaitu, taip pat šlapimu. Seanso metu gali pradėti traukti raumenis, tarsi iš vidaus niežtėti kūną, tačiau to taip pat nereikėtų išsigąsti, juk dėl didesnio kiekio deguonies organizme vyksta greitesnės reakcijos. Rebefingas taip pat labai naudingas visiems, dirbantiems sėdimą darbą, mažai judantiems. Sąmoningai kvėpuoti mokosi net turintys judėjimo negalią, sėdintys neįgaliųjų vežimėliuose žmonės. Jiems ši kvėpavimo technika ypač palengvina negalavimus.
Išmokti valdyti savo mintis įmanoma!
Pasak specialistų, žmonės, pradėję mokytis sąmoningo kvėpavimo, iškart neretai nori mesti šį užsiėmimą, nes tai nelengvas kelias: tenka patirti nemalonių emocijų, prisiminti skaudžius gyvenimo įvykius ir pan. Tačiau po kvėpavimo seanso daug dėmesio skiriame savo mintims ir vėliau nuo visos šios jaudinančios patirties keliamo skausmo pavyksta išsivaduoti. Tada žmonės jaučiasi išlaisvėję, atsikratę sunkios naštos. O kai išmokstame valdyti savo mintis, kai gebame neprisileisti negatyvių minčių, gyvenimas palengvėja. Tada tampame kur kas laimingesni. Išmokę taisyklingai kvėpuoti, įprantame stebėti savo būsenas ir kilus naujai įtampai galime ją tučtuojau „paleisti“. O tai yra vienas nuostabiausių sąmoningų žmonių bruožų. Sąmoningas kvėpavimas padeda atstatyti ryšį su savo siela, girdėti ją, gyventi prasmingą dvasinį gyvenimą, kurti, džiaugtis, mylėti ir būti laimingiems.
Rebefingas padeda:
- • Turintiems fizinių negalavimų;
- • kai pašliję santykiai su artimaisiais ir aplinkiniais;
- • „pažadinti“ prigimtinius gabumus;
- • geriau save realizuoti;
- • atsipalaiduoti;
- • tapti laimingesniems;
- • išsigydyti depresiją;
- • atsikratyti įvairių baimių ir nerimo;
- • įveikti nemigą;
- • kai stinga jėgų ir gyvenimo džiaugsmo;
- • suvokti dvasines ligų priežastis.
