Medicininių anomalijų srityje tik kelios būklės kelia tokį didelį susidomėjimą, viena iš jų – akvageninė dilgėlinė, kuri dažnai vadinama paprastai – alergija vandeniui. Dėl šios retos ligos net nekaltas kontaktas su vandeniu virsta tikra kančia, rašo „Science Alert“.
Susergama, nes imunitetas ginasi
Kiek sunkumų kelia tokia alergija, puikiai žino 22 metų Lorena Montefusco iš JAV.
Amerikietės, kuriai diagnozuota alergija vandeniui, gyvenimas paženklintas kankinančiu deginančio niežulio pojūčiu giliai po oda. Simptomai pasireiškia jai vos prisilietus prie vandens.
Manoma, kad alergija vandeniui atsiranda dėl neįprasto imuninio atsako, kurį sukelia vandens sąveika su oda. Įsivaizduokite savo imuninę sistemą kaip budrią sargybinę, kuri visada ginasi nuo įsibrovėlių. Akvageninės dilgėlinės atveju vanduo kažkokiu būdu sukelia pavojaus reakciją. Dėl to išsiskiria tokios medžiagos kaip histaminas, sukeliantis dilgėlinę, niežulį, kai kuriais atvejais gali atsirasti žaizdų.
Mokslininkai nustatė tam tikrų genų, susijusių su alergija vandeniui, mutacijas. Pavyzdžiui, FABP5 geno, kuris yra labai svarbus odos barjero funkcijai. Jo mutacijos sutrikdo odos gebėjimą atstumti vandenį ir suaktyvina uždegiminę reakciją.
Teigiama, kad genų, susijusių su imuniteto reguliavimu ir odos vientisumu, pokyčiai taip pat prisideda prie polinkio į alergiją. Tačiau jos sunkumui įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai, tokie kaip hormonų pokyčiai ar cheminių medžiagų poveikis.
Supratus, kaip pasireiškia ši alergija, galima rasti ir gydymo būdus. Pavyzdžiui, nustačius konkrečius genetinius žymenis, galima sukurti individualizuotus gydymo metodus, nukreiptus į pagrindinius mechanizmus.
Pirmą kartą aprašyta tik XX amžiuje
Tačiau, nepaisant turimų žinių, mokslininkai teigia, kad apie alergiją vandeniui dar daug kas nežinoma. Todėl efektyvaus gydymo kol kas nėra.
Tam tikra prasme ši alergija yra nauja. Pirmą kartą apie šią alergiją užsiminta XX a. pabaigoje, kai buvo aprašyti atvejai, kuriuose paminėti sunkūs žmonių, kenčiančių nuo vandens sukeltos dilgėlinės, išgyvenimai.
Statistika rodo, kad alergijos vandeniui atvejų palaipsniui daugėja. Tačiau greičiausiai ne tik dėl to, jog medikai vis dažniau įtaria tokią būklę, bet ir dėl kasmet gerėjančių diagnostikos galimybių. Visgi iki šiol alergija vandeniui laikoma labai reta būkle. Šiuo metu pasaulyje užregistruota mažiau nei 100 atvejų.
Kaip gydoma?
Teigiama, kad šios alergijos valdymas yra didžiulis iššūkis tiek pacientams, tiek juos gydantiems medikams. Įprastiniai alergijos gydymo būdai (antihistamininiai vaistai, kortikosteroidai) suteikia laikiną palengvėjimą, tačiau dažnai nepašalina pagrindinės odos uždegimo priežasties.
Neretai kartu siūlomi ir eksperimentiniai gydymo būdai, pavyzdžiui, fototerapija (odos veikimas ultravioletiniais spinduliais), skirta imuninės reakcijos nuraminimui ir uždegimui sumažinimui. Ši terapija taip pat šiek tiek palengvina jaučiamus simptomus.
Vis dažniau pacientams siūlomi ir biologiniai preparatai, vadinamieji „stambiamolekuliniai vaistai“, pagaminti iš baltymų ir nukreipti į specifinius imuninius kelius, susijusius su alerginėmis reakcijomis.
Mokslininkų teigimu, šis gydymo būdas kenčiantiems nuo alergijos vandeniui užtikrina ilgalaikį simptomų gydymą.
Vienas iš didžiausių iššūkių pacientams – kaip išvengti kontakto su vandeniu. Kadangi net ir įprastas nusiprausimas gali išprovokuoti alerginę reakciją, pacientai, padedami juos gydančių medikų, turi išmokti kruopščiai planuoti ir rasti sau tinkančius alternatyvius būdus išlikti švariems.
Naudojant minkštinamuosius kremus (emolientus), galima sukurti sluoksnį tarp odos ir vandens, kuris padeda sumažinti pasireiškiančių simptomų sunkumą ir dažnumą.
Sergantieji dažnai patiria ne tik fizinės, bet ir psichikos sveikatos iššūkių. Todėl taikant gydymą paprastai jiems rekomenduojama pasirūpinti ir emocine sveikata – JAV yra savitarpio pagalbos grupės, kuriose renkasi ir dalinasi savo problemomis bei džiaugsmais žmonės, turintys rečiausią alergiją pasaulyje.
Mokslininkų teigimu, tai, kad alergija vandeniui tokia reta, trukdo tyrinėti šią medicininę būklę – norint atlikti tyrimus reikia atitinkamo sergančiųjų skaičiaus. Tai padaryti, kai pacientų visame pasaulyje vos 100, labai sudėtinga.
