Akių sveikata, geru regėjimu reikia rūpintis nuo kūdikystės. Kaip tai daryti, ką svarbu žinoti – atsako Centro poliklinikos gydytoja oftalmologė Regina Liutvinaitė.
– Kada pirmą kartą reikia tikrinti vaiko akis, kaip dažnai tai daryti?
– Vaiko akių profilaktinė priežiūra itin svarbi. Nuo pirmųjų mėnesių kūdikis mokosi koordinuoti judesius, vaikščioti, kalbėti, o jo akys ir smegenys mokosi matyti. Kuo ilgiau vaikui nediagnozuojamas ir negydomas regos sutrikimas, tuo labiau jo smegenys išmoksta toleruoti nekokybišką matymą, akis gali neišmokti gerai matyti ir likti tingi visą tolimesnį gyvenimą.
Vaikų sveikatos tikrinimo tvarka (periodiškumas, specialistai, privalomieji veiksmai ir būtini tyrimai) yra patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką nustatytu periodiškumu profilaktiškai vaiko vystymosi ir sveikatos priežiūrą atlieka pasirinktas šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Šis gydytojas vieną kartą per metus kiekvienam vaikui tikrina ir regėjimą, esant indikacijų, paskiria kitų gydytojų specialistų profilaktinius patikrinimus.
Gydytojas oftalmologas pirmą kartą profilaktiškai turi patikrinti jau naujagimį iki 1 mėnesio amžiaus, jeigu rizikos grupės vaikas nebuvo apžiūrėtas akušerijos stacionare. Jei akys sveikos, antrą kartą profilaktinį sveikatos tikrinimą gydytojas oftalmologas atlieka 1–3 metų amžiaus vaikui – įvertina refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas), įgimtas anomalijas. Trečią kartą – prieš pradedant lankyti mokyklą 6–7 metų vaikui – įvertina refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas) per išplėstą vyzdį. Tačiau esant regos sutrikimui reiktų sekti akių gydytojo rekomendacijas ir tikrintis gydytojo specialisto nurodytu dažnumu kas 6–12 mėnesių ar dažniau. Taip pat tiksliai laikytis gydymo rekomendacijų, jei yra paskirta regos korekcija.
– Nuo kokio amžiaus ir kiek laiko vaikui galima žiūrėti televizorių, naudotis planšete, kompiuteriu, mobiliuoju telefonu?
– Aktualiausia problema šiais laikais yra nuolatinis žiūrėjimas iš arti dėl nesaikingo ir netaisyklingo išmaniųjų ekranų naudojimo. Vaikai ir paaugliai vis daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar telefono ekrano. Mūsų akis veikia tarsi fotoaparatas, gebantis sukurti ryškų vaizdą įvairiu atstumu, tam padeda specialus raumuo. Jei ilgai ir nuolat žiūrime į arti esančius objektus, ilgainiui šis raumuo vis sunkiau atsipalaiduoja ir vaizdas į tolį tampa neryškus, vystosi trumparegystė.
Tad kiek ilgai vaikams leisti žiūrėti į ekraną? Atsakymas paprastas – neilgai. Remiantis Amerikos pediatrų akademijos rekomendacijomis, vaikų akių gydytojai vieningai sutaria, kad vaikams iki 2 metų amžiaus iš viso nerekomenduojama žiūrėti į ekranus. Nuo 3 iki 6 metų – ne ilgiau kaip 1 valandą per dieną, tačiau, jei šeimoje yra polinkis į trumparegystę ar kitas refrakcijos ydas, tuomet laiką riboti iki 30 minučių per dieną. Mokykliniame amžiuje tas laikas neturėtų viršyti 2 valandų per parą. Vaikams duoti žaisti planšete ar mobiliuoju telefonu rekomenduojama nuo 10 metų amžiaus.
Ilgiau žiūrint į artimus objektus svarbu daryti trumpas pertraukėles, kurių metu reikia pažiūrėti į tolį. Dar vienas svarbus momentas – apriboti žiūrėjimą į ekranus 30 minučių prieš miegą.
– Kokie dar faktoriai kenkia vaikų regėjimui?
– Svarbu, kad būtų tinkamas apšvietimas ten, kur vaikas žaidžia, piešia ar ruošia pamokas. Patalpoje neturėtų būti prieblanda ar per ryški šviesa kaip prekybos centruose. Geriausia yra dienos šviesa. Blogas įprotis valgyti žiūrint televizorių. Akies tinklainę gali pažeisti žiūrėjimas į saulę. Akis gali dirginti tabako dūmai, buitinė chemija, dirbtiniai šviesos šaltiniai ar paprasčiausios dulkės, galinčios patekti į akių gleivinę.
Geram vaikų regėjimui palaikyti labai svarbus buvimas gryname ore, aktyvi veikla lauke dienos šviesoje ne mažiau kaip 2 valandas per dieną. Savo mažiesiems pacientams sakau: „Kiek laiko žaidėte prie išmaniojo ekrano, dvigubai tiek laiko tą dieną turite praleisti būdami lauke.“
– Kaip tėvai gali pastebėti, kad vaikas turi regėjimo problemų?
– Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius: vaikutis netaisyklingai šliaužioja; pradėjęs vaikščioti juda nerangiai, eidamas dažnai užkliūva; nuotraukose pastebimi nevienodi vyzdžių refleksai (ypač nekoreguotose fotografuojant su blykste); dažnai trina akis; per dažnai mirksi; dažnai prisimerkia šviesoje; dažnai ašaroja akys; kad geriau matytų lenkia arba kelia galvą; skaitydamas ar žiūrėdamas į ekraną vieną akį dengia; apžiūrinėdamas daiktus ar knygą laiko arti akių, televizorių žiūri iš labai arti; skundžiasi galvos skausmu ar akių nuovargiu; vengia veiklos, kuriai reikalingas geras matymas iš arti (skaitymas, namų darbai) ar į tolį (sportiniai žaidimai).
– Ką rodo jūsų kaip gydytojos patirtis? Ar pastebite, kad pastaraisiais metais daugėja vaikų su regėjimo problemomis?
– Šiandien pasidairius po gatves vis dažniau pastebime vaikučių su akinukais. Deja, palyginti, kiek anksčiau vaikų nešiojo akinius ir kiek dabar, negalime – Lietuvoje nėra tokių statistikos duomenų. Taip, naujųjų išmaniųjų technologijų poveikio negalime absoliučiai paneigti. Vis dėlto tokį reiškinį būčiau linkusi vertinti ir kaip gerą akių gydytojų darbą: pagerėjo vaikų akių patikra, diagnostikos galimybės, regos sutrikimai nustatomi ir koreguojami anksti. Šiandien ir tėvų požiūris į vaiko sveikatą yra atsakingesnis, tėvai daugiau domisi vaiko raida, sveikata.
