Didesnė dalis sportuojančių daro tai dėl svorio / kūno formų. Dažniausiai dėl svorio metimo, tačiau pasitaiko ir norinčių jo priaugti – raumenų sąskaita. Pastaruoju atveju valgoma daug baltymų, pasirenkami jėgos pratimai, kurie yra derinami su kardiomankšta.
Tačiau kartais svorio pokyčiai nėra pakankama motyvacija sportuoti, ypač jei esate patenkinti savo svoriu (labai dėl to sveikiname, deja, taip jaučiasi ne visi). Todėl norime pakalbėti apie kitus sporto privalumus, kurie yra svarbesni nei svoris.
Gerina nuotaiką
Pradėkime nuo momentinio, bet iškart pajuntamo poveikio, – tai nuotaikos pagerėjimas. Sportuojant ar tiesiog mankštinantis pradeda gamintis daugiau laimės hormonais vadinamų endorfinų. Todėl nors pradžioje atrodo, kad sportuoti yra labai sunku ir tuo metu norisi tik keiktis ir viską mesti, atkreipkite dėmesį, koks malonus jausmas aplanko po to. Jei nespaudžiate savęs per stipriai, nuovargis po treniruotės praeina, o namo grįžtate pakilios nuotaikos.
Fizinė veikla padeda ir jaučiant nerimą, pyktį, baimę, patiriant stresą, taip pat sergant depresija. Pastaruoju atveju kaip vienas iš gydymo būdų rekomenduojama fizinė veikla, kad ir spartus pasivaikščiojimas.
Gerina sveikatą
Kokių pokyčių sveikatai turi sportas, tam tikrais atvejais priklauso ir nuo sporto rūšies, tačiau esmė yra tokia: reguliarus sportas prailgina gyvenimą. Kodėl paminėjome, kad reguliarus? Nes tik reguliariai sportuojant (mažiausiai dukart per savaitę, geriausia – tris keturis), o ne kartą ar du į mėnesį, iš to bus naudos. Specialistai nekart yra užsiminę, kad nėra jokios prasmės sportuoti tik esant ypatingoms progoms, nes sveikatai tai jokių teigiamų efektų neturės.
Sportas stiprina raumenis, kaulus, gerina širdies veiklą, mažina kraujospūdį, artrito, diabeto, infarkto riziką.
Sportas stiprina raumenis, kaulus, gerina širdies veiklą, mažina kraujospūdį, artrito, II-ojo tipo diabeto, infarkto riziką.
Sportas taip pat rekomenduojamas kaip vėžio prevencija ar būdas atsistatyti praėjus šiek tiek laiko po operacijų.
Gerina miegą
Jeigu jums sunku užmigti, miegas nėra gilus, dažnai nubundate, o nubudę vėl kankinatės negalėdami užmigti, pabandykite į savo kasdienybę įtraukti mankštą. Reguliari fizinė veikla gali padėti greičiau užmigti, taip pat gerina miego kokybę.
Svarbiausia – nesportuoti prieš einant miegoti, nes paudaugėjus energijos ir privertus širdį smarkiau plakti, bus dar sunkiau užmigti. Darykite tai ryte, dieną ar likus kelioms valandoms iki miego.
Didina pasitikėjimą savimi
Apie šią naudą savo puslapyje rašo šiuo metu bene populiariausia fitneso specialistė australė Kayla Itsines. Jos teigimu, daug svarbiau, kaip žmogus jaučiasi, o ne kaip atrodo. „Manau, kad galiu kalbėti už daugumą reguliariai sportuojančiųjų, kai sakau, kad jie tai daro, nes patinka gauti pozityvių emocijų. Jei nuolat esate susitelkę į tam tikro kūno tipo ar svorio kategorijos siekimą, jūs neišvengiamai sportuodami kažkuriuo būdu patirtisite neigiamų emocijų.“
Kaip rašo K.Itsines, įveikus sunkią treniruotę, aplanko toks jausmas, kad esate labai galingi, kad viską pasaulyje galite padaryti ar įveikti. Juk tai tiesa, kodėl žmonės bėga maratonus, kopia į aukščiausias viršukalnes ir pan.? Nes po to, iš esmės – įveikus save, aplanko nepaprastas jausmas.
Žinau, ką reiškia, kai būna blogų dienų ir norisi valandų valandas gulėti lovoje, tačiau tas geras jausmas po treniruotės gali tikrai priversti atsikelti.
„Mankštinimasis gali padėti pasijusti geru žmogumi. Jis gali suteikti stabilumo jausmą, o režimas ir energija, kurių taip pat suteikia, yra nuostabūs. Žinau, ką reiškia, kai būna blogų dienų ir norisi valandų valandas gulėti lovoje, tačiau tas geras jausmas po treniruotės gali tikrai priversti atsikelti. Man patinka, kad treniruotės yra pastovus dalykas mano gyvenime, iš kurių galiu tikėtis, kad padės man jaustis geriau, padės išvalyti protą ir didžiuotis, ko pasiekiau“, – rašo K.Itsines.